Antradienį valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys žurnalistams pristatė 2019-ųjų metinį veiklos planą. Jame numatyta tęsti pasirinktų penkių prioritetinių veiklos sričių analizę. Tai – biudžeto valdysena, švietimas, viešasis valdymas, valstybinės žemės valdymas ir informacinės visuomenės plėtra.
Valstybės kontrolės plane nurodomi šie 2019 metais planuojami baigti veiklos auditai: statybos leidimų išdavimas ir statybos proceso atitiktis nustatytiems reikalavimams; daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas); vartotojų teisių apsauga; projekto „Rail Baltica“ vidaus kontrolės sistemos ir viešųjų pirkimų valdymas ir kiti auditai.
Be minėtų teminių veiklos auditų, Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, šiais metais teiks penkias išvadas, atliks tris Europos Sąjungos fondų investicijų auditus. 2019 metais Aukščiausioji audito institucija (AAI) kaip ir kasmet pristatys ir išvadas dėl 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės biudžeto ir šešių fondų (Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) ir kitų išteklių fondų) biudžetų ataskaitų rinkinių ir jų vykdymo.
Pristatyme žurnalistams taip pat papasakota, kad 2020 metais planuojama baigti šiuos auditus: vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas, elektroniniai nusikaltimai, neįgaliųjų socialinė integracija ir užimtumas, socialinė apsauga ir darbas, profesinis mokymas, antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos, teismų sistema, kelių infrastruktūros valdymas.
Statybos ir teritorijų planavimas
Kaip nurodoma Valstybės kontrolės 2019 metų plane, statybos leidimų išdavimo audito metu bus siekiama išanalizuoti ir identifikuoti priežastis, kodėl pastaraisiais metais nemažėja neteisėtai išduotų statybos leidimų ir statybų, nesilaikant leidimuose numatytų sąlygų, bei savavališkų statybų skaičius. Taip pat bus siekiama identifikuoti institucijų funkcijas ir atsakomybę statybos leidimų išdavimo ir jų priežiūros procese.
„Statyba negalima, neturint ją leidžiančio dokumento, bet pasitaiko atvejų, kai tenka nutraukti pradėtus statybos darbus dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų. Vien per 2017 metų pirmąjį pusmetį nustatyta 11 proc. išduotų leidimų su pažeidimais.
Statybos įstatymas tikslinamas periodiškai ir kasmet griežtinamos įmokos už neteisėtas statybas, bet savavališkų statybų nemažėja: 2016 metais nustatyti 482 (2015 metais – 462) atvejai. Yra atvejų, kai statinys neatitinka statybos leidime išduotų sąlygų, pavyzdžiui: jie išduodami 1 ar 2 butų namui, o parduodami su 9, 15 ar 20 butų. Neteisėtas leidimų išdavimas, savavališkos statybos ir leidime numatytų sąlygų nesilaikymas pažeidžia konstitucinį teisės viršenybės principą, viešąjį interesą, daro žalą aplinkai ir darniai teritorijų plėtrai“, – rašoma dokumente.
Teritorijų planavimo audito metu planuojama vertinti teritorijų planavimo proceso nuoseklumą, institucijų funkcijas, atsakomybę ir jų veiksmų tarpusavio suderinamumą, analizuoti infrastruktūros plėtros savivaldybėse procesą ir pasiūlyti priemones, užtikrinančias sklandų teritorijų planavimo procesą ir infrastruktūros plėtros valdymą savivaldybėse.
„Plečiantis miestų teritorijoms, savivaldybėse vis dar nėra sisteminio, nuoseklaus teritorijų planavimo: žemės sklypai išdėstomi atsitiktinai, jų ribos nepertvarkomos, dažnai nėra suderinta infrastruktūros ir komunikacijų plėtra.
Pasigendama infrastruktūros plėtros valdymo strategijos, kuri sukurtų lygiavertes sąlygas jos naudotojams. Lietuvoje nuo 2014 metų įsigaliojo naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas, kurio vienas iš pagrindinių tikslų – supaprastinti, paspartinti, efektyvinti teritorijų planavimo procesą, bet išliko problema, kai nesilaikoma teritorijų planavimo dokumentų hierarchijos, taigi neįgyvendinami darnios plėtros principai planuojant teritorijas“, – dėstoma plane.
Vartotojų apsauga
Kalbant apie vartotojų apsaugą, audito metu bus analizuojama, kaip įgyvendinamos Vartotojų teisių apsaugos įstatyme numatytos pagrindinės vartotojų teisės: teisė į ekonominių interesų apsaugą; teisė gauti informaciją apie savo teisių įgyvendinimo ir gynimo tvarką; teisė į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Auditas turėtų padėti pagerinti vartotojų apsaugą ir sparčiau siekti vartotojų sąlygų indekso gerėjimo.
„Gausėjant rinkoje esančių prekių ir paslaugų skaičiui, didėjant jų įvairovei, vartotojų teisių apsauga kasdien tampa vis aktualesnė. Pagal Europos Komisijos skaičiuojamą vartotojų sąlygų metinį indeksą (angl. Consumer conditions index) Lietuva yra 24 tarp 28 ES valstybių ir atsilieka nuo ES vidurkio 8 balais. Labiausiai situacija prastėja žinių ir pasitikėjimo bei skundų ir ginčų nagrinėjimo srityse“, – aiškinama dokumente.
Nuotekų tvarkymas
2020 metais planuojamo užbaigti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo audito metu bus siekiama išanalizuoti, ar įvertintas centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų tiesimo poreikis, kaupiami duomenys apie individualių nuotekų tvarkymą, kodėl ne visi gyventojai naudojasi sukurtomis centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemomis, ar sukurta kontrolės sistema užtikrina tinkamą centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų projektų planavimą ir jų įgyvendinimą. Taip pat bus nagrinėjama, kokiais prioritetais vadovaujantis planuojamos lėšos vandentvarkos projektų įgyvendinimui.
„Vandentvarkos įmonės nuo 2000 m. į vandentiekio ir nuotekų tinklus, nuotekų valymo įrenginius, dumblo surinkimo įrenginius ir kt. investavo apie 1 mlrd. eurų. 2017 metais centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu aprūpinami 82 proc., o centralizuota nuotekų tvarkymo sistema naudojasi 74 proc. Lietuvos gyventojų.
Investuodama į centralizuotas nuotekų tvarkymo sistemas, Lietuva nevykdė Miesto nuotekų valymo direktyvoje valstybėms narėms numatytos pareigos užtikrinti, kad tam tikrose teritorijose, turinčiose per 2000 gyv. ekv., prie centralizuotos nuotekų sistemos būtų prijungti 98 proc. gyventojų. Lietuvai neužtikrinus tokio aplinkos apsaugos lygio tvarkant nuotekas, Europos Komisija 2017 metų vasario 16 dieną pradėjo pažeidimų procedūrą prieš Lietuvą dėl šios Direktyvos nevykdymo“, – nurodo valstybės kontrolieriai.
Antstoliai
Analizuodami anstolių ir notarų darbą, kontrolieriai planuoja įvertinti jiems valstybės pavestų funkcijų vykdymą.
„Valstybė antstoliams yra perdavusi vykdomųjų dokumentų priverstinio vykdymo funkciją pagal teismų ar kitų institucijų vykdomuosius dokumentus, o notarams yra suteikusi įgaliojimus juridiškai įtvirtinti sandorius, dokumentus ir juridinius faktus. Notarai 2017 metais atliko 1,7 mln. notarinių veiksmų, o antstoliams pateikta 1,6 mln. vykdomųjų dokumentų, išieškotina suma sudarė daugiau kaip 4 mlrd. eurų. Antstoliai kasmet vidutiniškai įvykdo tik 35 proc. vykdomųjų dokumentų.
Teisingumo ministerija turi užtikrinti, kad Lietuvoje dirbtų optimalus antstolių ir notarų skaičius, įkainiai už atliekamus veiksmus atitiktų įstatyme numatytus principus ir užtikrinti, jog antstolių ir notarų funkcijos būtų vykdomos tinkamai. Nepakankamai reglamentuota antstolių ir notarų veikla sudaro galimybę jiems atlikti perteklinius veiksmus, kurie gali nepagrįstai didinti atlygį už atliktus veiksmus“, – rašoma dokumente.
Kaip susitikimo metu pasakojo valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė, skirtingos šalys labai skirtingai organizuoja antstolių ir notarų funkcijų vykdymą.
„Matome, kad Lietuvoje metai iš metų tie rodikliai blogėja, kalbant tiek apie efektyvumą, tiek apie kainą. Norime pažiūrėti, galbūt galime prisitaikyti kitos šalies modelį. Olandijoje, Danijoje – gerokai efektyviau šios sistemos veikia“, – sakė ji.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Mindaugas Macijauskas pridūrė, jog dėl notarų ir antstolių veiklos yra daug nusiskundimų.
„Matome, kad galbūt jie yra perkrauti funkcijomis, kurios galėtų būti sprendžiamos kitu būdu. Užsakymų iš valstybės jiems yra paskiriama per 1 mln. kasmet. Matome, kad jų veiklos sąnaudos ir išieškomos pinigų sumos yra pakankamai skirtingos. Tarkim, už 5 eurus išieško papildomai dideles sumas. Mums tai neatrodo visiškai adekvatu. Todėl šio audito metu planuojame pažiūrėti, kaip šis procesas organizuojamas, kokia yra valstybės politika, ką galima būtų padaryti geriau“, – pasakojo jis.
