„Nori nenori, privalome daryti kompromisus“, – sakė jis Vokietijos leidiniui „Welt am Sonntag“.
Per 35-erius parlamentinės praktikos metus jam niekad anksčiau neteko patirti tokios sunkios konstitucinės krizės, – prisipažino N. Soemesas ir nedrįso progozuoti krizės baigties. Aišku viena: „Gero „Brexito“ nėra, todėl nėra ir geros išeities“.
O atmosfera šalyje, deja, įsiaudrinusi. „Nėra tokios dienos, kad nebūčiau vadinamas išdaviku, – nes nepritariau „Brexitui“, – sakė parlamentaras ir pridūrė: „Mūsų politinė kalba tapo šiurkšti“.
Susiklosčiusi situacija primena jam mamos pasakojimą apie be galo neramius 1938-uosius, kai W. Churchillis Parlamento žemuosiuose rūmuose buvo smerkiamas kaip karo kurstytojas, – mat, jis anuomet perspėjo dėl grėsmės, kylančios iš vokiečių.
Situacija primena nevaldomą traukinį
Sykį, prie vakarienės stalo, šešiolikmetė W. Churchillio dukra karštai diskutavo su tėvu dėl Anglijos premjero Neville'o Chamberlaino taikstymosi su Hitleriu politikos. Tada tėvas ūmai nuščiuvęs ir padeklamavęs Edwino Jameso Millikeno eilėraštį apie nebevaldomą traukinį.
„To paties klausiu ir dabar: Kas kontroliuoja padėtį?“ – sakė W. Churchillio anūkas, neseniai ištrauką iš to paties eilėraščio „Kas vairuoja dardantį traukinį?“ citavęs savo twitterio paskyroje.
Jam sunku įsivaizduoti, kaip vyriausybė galėtų suvaldyti situaciją. Juoba kad viešosios nuomonės bangos veržiasi į priešingas puses.
N. Soemesas stebisi, jog Bendrijoje daug kas tebepuoselėja viltį, kad galų gale „Brexito“ bus išvengta. Tokios viltys, pasak parlamentaro, tik rodo visišką nesusigaudymą. Juk prieš referendumą buvo duotas žodis pripažinti jo rezultatą, tad būtų gėdinga dabar to nedaryti.
„Kai kuriose ES šalyse gal ir būtų įmanoma referendumą organizuoti tol, kol būtų pasiektas norimas rezultatas, tačiau čia to daryti neišeina. Be to, žmones tai galėtų taip įsiutinti, kad „Brexito“ šalininkų stovykla laimėtų dar didesne persvara“, – aiškino parlamentaras.
O kokia būtų buvusi senelio W. Churchillio pozicija?
Taip, Anglijos premjeras W. Churchillis po karo ragino Europą vienytis. Tačiau Didžiąją Britaniją su ta susivienijusia Europa jis norėjo matyti susietą tik laisvais ryšiais. „O štai įsivaizduoti, kad mūsų strateginių interesų dalimi jis būtų laikęs tokį žingsnį – palikti Europos Sąjungą – negaliu. Bet kuriuo atveju jis šiandien būtų tvarkęsis geriau.“
N. Soemesas įsitikinęs, kad be spaudimo integruotis „Brexitas“ niekada nebūtų įvykęs. Tiesiog šalies lyderiams pritrūko drąsos laiku pakeisti Didžiosios Britanijos vaidmenį Europos Sąjungoje, liekant jos nare, tačiau periferijoje.
O dabar iki „Brexito“ beliko dešimt savaičių. „Esu be galo liūdnas. Nubundu rytais ketvirtą valandą ir klausiu savęs, kas, po perkūnų, čia vyksta. Mano politinis gyvenimas eina į pabaigą, o aš, kaip ir daugelis kitų, patiriu žlugimą. Mano karta tikėjosi kurti istoriją. Vietoj to sukamės ratu. Esame visiškai paralyžiuoti.“