Jame taip pat rašoma, kad Kazachstano naftos ir dujų bendrovę „KazMunayGaz“ nustebino Rusijos kompanijos „Transneft“ vadovo pareiškimas apie ilgalaikio naftos tranzito susitarimo nutraukimą dėl esą Kazachstano bendrovės nevykdomų įsipareigojimų.
Remiantis pranešimu, pagal nusistovėjusią bendradarbiavimo praktiką, kompanijos „Transneft“ vadovo minimas protokolas prie tarpvyriausybinio susitarimo dėl papildomų naftos tranzito kiekių patvirtinimo, pasirašomas einamųjų metų gruodžio mėnesį. Šiuo metu „KazMunayGaz“ sudaryta darbo grupė esą tik rengia protokolinį susitarimą dėl tranzito kiekių, tarp jų ir 12 mln. tonų per metus naftos tranzito į Lietuvą dešimties metų laikotarpiui.
„KazMunayGaz“ esą tikisi, kad „Transneft“ vadovo pareiškimas buvo padarytas neturint išsamios informacijos apie dokumento ruošimo procesą ir kad tokie pareiškimai nėra kitų pretendentų pirkti Lietuvos bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas mėginimai daryti įtaką pirkimo procesui.
Jei paaiškėtų kitos šio pareiškimo priežastys, „KazMunayGaz“ esą savo ruožtu būtų priversta persvarstyti kitus bendrus projektus, vykdomus su „Transneft“, bei santykius su Rusijos kompanijomis, dirbančiomis Kazachstano Respublikoje.
DELFI primena, kad šią savaitę Rusijos naftotiekių įmonės „Transneft“ prezidentas Sergėjus Vainštokas Rusijos spaudai pareiškė, kad „Transneft“ atsisakė transportuoti „KazMunayGaz“ naftą per Rusijos vamzdynus į Lietuvą.
S.Vainštokas teigė, kad jo kompanija atšaukia parašą ant sutarties su „KazMunayGaz“, kurioje buvo numatyta, jog Rusijos kompanija kazachams užtikrins technines galimybes transportuoti 12 mln. tonų naftos per metus į Lietuvą dešimtį metų dėl Kazachstano bendrovės nevykdomų įsipareigojimų, kad būtų pasirašytas atitinkamo Rusijos ir Kazachstano tarpvyriausybinio susitarimo papildomas protokolas.
Kaip Rusijos naujienų portalui „Gazeta.ru“ ketvirtadienį aiškino „Transneft“ viceprezidentas Sergėjus Grigorjevas, jokių įsipareigojimų „Transneft“ neturėjo.
„Tai – tiesiog susitarimas dėl to, kad mes palaikome „KazMunayGaz“ norą pasiekti Rusijos valdžios pritarimą transportuoti anksčiau minėtus kiekius tarpvyriausybinių susitarimų rėmuose, - aiškino S.Grigorjevas. – Matyt, kazachai nesugebėjo „pramušti“ savo pasiūlymo“.
Lietuvos Vyriausybė yra ne kartą sakiusi, kad vienas svarbiausių dalykų, kurį turi užtikrinti būsimasis „Mažeikių naftos“ akcijų pirkėjas – ilgalaikis naftos tiekimas Mažeikių įmonei. Praėjusią savaitę Ūkio ministerijoje ir Vyriausybėje apsilankę Kazachstano įmonės atstovai tikino, kad kasmet galėtų transportuoti į Lietuvą 12 mln. tonų naftos, esant reikalui, kiekius padidinti.
„Be abejo, „Mažeikių nafta“ be naftos būtų nesąmonė“, - ketvirtadienį vakare DELFI sakė ūkio ministras Kęstutis Daukšys, tačiau „Transneft“ vadovo pareiškimą vadino „žaidimu vykstant derybų procesui“ ir teigė skeptiškai žiūrįs į tikimybę, jog naftos tiekimo nutraukimas būtų ilgalaikis.
Premjeras Algirdas Brazauskas pasirodžiusią informaciją apie sutarties dėl tranzito nutraukimą vertino neigiamai.
„Žinote, lygiai taip pat perskaičiau, kaip ir jūs, daugiau informacijos neturiu ir galiu tik samprotauti. Be abejo, jeigu sutartys taip lengvai sudaromos ir taip lengvai likviduojamos, tai kelia labai didelį įtarimą, ar partneris yra labai jau patikimas. Be abejo, turėsime įvertinti šitą padėtį, todėl, kad jie mums garantavo čia atvažiavę transportuoti 12 mln. tonų, kaip kad buvo jų sutartyje, ir pasirodo po dviejų dienų, kad viskas eina į šoną“, - penktadienį Vyriausybėje kalbėjo A.Brazauskas.
DELFI primena, kad Rusijos koncernas „Jukos“ parduoda turimą 53,7 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų paketą, praėjusią savaitę potencialūs pirkėjai koncernui pateikė preliminarius pasiūlymus.
Ūkio ministro Kęstučio Daukšio teigimu, kiek pasiūlymų ir viso buvo pateikta ir kas buvo pasiūlyta, tikimasi išsiaiškinti šeštadienį Lietuvos derybinės komisijos susitikimo su „Jukos“ atstovais metu.
Vyriausybė siekia iki „Jukos“ parenkant pirkėją pati iš koncerno nusipirkti akcijas ir jas parduoti Vyriausybei tinkančiam pirkėjui kartu su 20-30 proc. Lietuvai priklausančių bendrovės akcijų (Vyriausybė valdo 40,66 proc. paketą) tuo pačiu kursu.
Pirmiausiai derybas dėl akcijų pardavimo pradėti Vyriausybė yra nutarusi su Rusijos – Didžiosios Britanijos koncernu TNK-BP, "KazMunayGaz" taip pat siekia įsigyti akcijas.
Jeigu pirkėją parinks „Jukos“, Vyriausybė turi pirmumo teisę nusipirkti akcijas ir žada ja pasinaudoti tuo atveju, jeigu parinktas pirkėjas jos netenkins.
