Bus draudžiama žvejoti lydekas
Paskutinis žiemos mėnuo yra metas, kai poledinės žūklės mėgėjai skuba pasimėgauti šia pramoga. Tačiau kasmet nuo vasario 1 – osios iki balandžio 20 dienos Lietuvoje galioja draudimas žvejoti lydekas.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. specialistas Povilas Paukštė pasakoja, kad vienas pirmųjų draudimų žvejoti lydekas įsigaliojo dar 1985 metų mėgėjų žvejybos taisyklių redakcijoje, kurioje buvo nustatyta, kad lydekas draudžiama žvejoti nuo ledo ištirpimo iki balandžio 20 d. 1996 metais įsigaliojo nuostata draudžianti žvejoti lydekas nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d. Šis draudimas beveik toks pats, kaip ir dabar galiojantis – lydekas draudžiama žvejoti nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.
Už draudžiamu metu sugautą lydeką pažeidėjams gresia administracinės baudos nuo 120 iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taip pat už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 145 Eur žalą žuvų ištekliams. O lydeką sugavus gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose, žala skaičiuojama taikant trigubą žalos apskaičiavimo įkainį.
Lydekų išteklių būklė – patenkinama
Kaip informuoja P. Paukštė, lydekų žvejybos draudimas skirtas apsaugoti besiruošiančias nerštui ir neršiančias žuvis.
„Plėšriųjų žuvų dalis vandens telkinio žuvų bendrijoje turėtų sudaryti apie 20 proc., tuomet bendrijos būklę būtų galima laikyti labai gera, tačiau mokslinių tyrimų ataskaitos rodo, kad toks kiekis pasitaiko labai retai. Lydekų populiacijoms didelę įtaką daro ne tik natūralūs veiksniai, bet ir žvejų įtaka, nes tai labai populiarus žvejybos objektas“, – aiškina specialistas.
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas sako, kad šiuo metu lydekų išteklių būklę Lietuvoje galima laikyti patenkinama.
„Kita vertus, skirtinguose vandens telkiniuose lydekų išteklių būklė nevienoda, nes reikia atsižvelgti į tai, kad ši žuvis labai intensyviai žvejojama žvejų mėgėjų. Iš tiktųjų, dabar didžiausią įtaką lydekų ištekliams daro žvejai mėgėjai“, – akcentuoja mokslininkas.
Jis prisimena atlikto tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad gegužės – birželio mėnesiais leidžiamo sužvejoti dydžio lydekų skaičius yra vienoks, o vasaros pabaigoje jis sumažėja, nes didelis kiekis lydekų yra sužvejojama.
„Draudimas labai reikalingas. Jis atsirado todėl, kad lydekos draudimo jas žvejoti periodu anksčiau buvo gaudomos nuo ledo naudojant gyvą žuvelę kaip masalą. Gaudant nuo ledo lydeką daug lengviau aptikti ir sugauti. Todėl šis draudimas reikalingas apsaugoti lydekų išteklius nuo pereikvojimo“, – pabrėžia T. Virbickas.
Įtakos lydekų išteklių būklei, anot T. Virbicko, turi ir gamtos reiškiniai. Jie turi poveikį lydekų reprodukcijos efektyvumui: „Lydekos neršia ant pernykštės augmenijos, užlietos vandeniu. Tai gali būti nendrių stiebai upėse, kai pavasario potvynio metu upės išsilieja iš vagų, apsemia pakrančių žoles ir lydekos išneršia ant tų žolių. Jeigu potvyniai yra maži arba jų iš viso nebūna, tuomet tiesiog labai sumažėja lydekų nerštui tinkamų nerštaviečių plotai. Tuomet reprodukcija būna neefektyvi ir atitinkamai mažesnis palikuonių kiekis ir mažiau lydekų.“
Mokslininkas tęsia, kad lydekų išteklių būklei įtakos turi ir sausros. Kai vandens lygis upėse pakyla ir, lydekoms išneršus, staiga nukrenta, žūsta palikuonys.
Pastebima, kad pažeidimų mažėja
Kasmet tuo metu, kai draudžiama žvejoti lydekas, aplinkosaugininkai rengia akciją „Lydeka“ per kurią aplinkos apsaugos pareigūnai vykdo sustiprintą kontrolę. Kaip informuoja Aplinkos apsaugos departamentas, konkretūs duomenys, kiek draudžiamu žvejoti lydekas metu yra pagauta būtent lydekų ar kitų žuvų, nėra kaupiami, nes tai nėra privaloma. Tačiau, anot aplinkosaugininkų, pastebima, kad akcijos „Lydeka“ metu dažnai nustatomas pažeidimas – žvejyba su žuvele, t. y. kai žvejybai naudojami skrituliai ar kitokie savadarbiai žvejybos įrankiai, skirti lydekoms gaudyti, masalui naudojant žuvelę.
„Akcijos rezultatai skiriasi pagal regionus, pavyzdžiui, nuo 2018-02-01 iki 2018-04-20 Utenos aplinkosaugininkai savo kontroliuojamoje teritorijoje nuo nustatė 91 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą. Savo ruožtu, Klaipėdos regione dirbantys pareigūnai per pernai vykdytą akciją „Lydeka 2018“ nustatė 267 pažeidimus. Tačiau tai yra įvairaus pobūdžio pažeidimai, ne tik neteisėtas lydekų gaudymas“, – informuoja Aplinkos apsaugos departamento atstovė spaudai Ieva Krikštopaitytė.
Tiesa, pastebima, kad metai iš metų pažeidimų draudžiamu žvejoti lydekas metu mažėja. Aplinkos apsaugos departamentas tai sieja su prieš keletą metų padidinta administracine atsakomybe bei žala neteisėtai sugavus ar sunaikinus žuvį.
„Taip pat nustatomų pažeidimų skaičiaus mažėjimas yra tiesiogiai susijęs su aplinkosaugos pareigūnų atliekamais reidais po darbo valandų ir savaitgaliais bei su neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, kurių Lietuvoje yra apie 400, veikla (informacijos rinkimu ir teikimu, prevencine veikla, kartu su pareigūnais vykdomais reidais). Pagaliau, prie pokyčių prisideda ir visuomenė, aktyviai pranešdama apie galimai vykdomus nusižengimus. Kita vertus, skaičiai gali skirtis pagal regionus, todėl norint išskirti regiono tendencijas, reikėtų kiekvienu atveju vertinti individualiai“, – komentuoja I. Krikštopaitytė.
Pašnekovė priduria, kad kai kurių valdybų teritorijose yra nuošalių vandens telkinių ar tokių vietų, kuriose kasmet fiksuojami pažeidimai ir sulaikomi tie patys asmenys, gaudantys lydekas draudžiamu laikotarpiu. Todėl vykdomos akcijos „Lydeka“ laikotarpiu pareigūnai šiose vietose vykdo reidus ir negavę pranešimų apie ten vykdomus pažeidimus.
