Bronis Ropė. Lietuvis gaus tą patį, ką ir vokietis

„Dažnai būnu Vokietijoje, tad skalbiklius, dantų pastą, kavą perkam ten. Lietuvoje ta pati produkcija yra prastesnė“. „Kūdikių maisto ir sauskelnių Lietuvoje neperku. Ieškau, kas iš pažįstamų važiuoja į Vokietiją ir prašau, kad parvežtų, nes ten kokybė daug geresnė, o savo vaikui norisi visko, kas geriausia“. „Kartą gavom dovanų mums įprasto prekės ženklo kavos, draugo parvežtos iš Anglijos. Jos skonis ir aromatas daug stipresnis, panašu, kad kokybė visai kita. Neturim galimybės vežtis iš užsienio, todėl toliau perkam tą pačią kavą Lietuvoje, bet jaučiamės apgaudinėjami“.

Ar susiduriate su panašiomis nuomonėmis? O gal esate ir pajutę, kad to paties produkto, įsigyto Lietuvoje ir užsienyje kokybė skiriasi? Pakuotė ta pati arba labai panaši, o sudėtis skirtinga. Ir, deja, Lietuvos gyventojų nenaudai. Daug bendrauju su žmonėmis, tad panašių liudijimų išgirsti tenka nemažai. Ypač po to, kai pradėjome viešinti nacionalinių ir Europos Sąjungos (ES) tyrimų rezultatus. Dvigubos kokybės problema Europoje tikrai egzistuoja.

Gamintojai teisinasi, kad kokybės skirtumai atskirose šalyse priklauso nuo pačių vartotojų pageidavimų, tačiau ar tik man, ar ir jums skamba nelogiškai, kad vienoje šalyje gyventojai produktą mėgsta su brangesniu saulėgrąžų aliejumi, o kitoje – už tą pačią kainą su pigesniu palmių aliejumi? Vienos šalies gyventojai žuvies produktus labiau mėgsta su didesniu kiekiu pačios žuvies, o kitoje valstybėje – tame pačiame žuvies gaminyje žmonės pageidauja mažiau žuvies?

Man tai labiau panašu į piktnaudžiavimą, siekiant pasipelnyti žmonių bejėgiškumo sąskaita, kai jie neturi galimybių palyginti skirtumų arba prisitaiko prie jų. Tačiau Lietuvos gyventojai nėra tokie jau ir bejėgiai. Dėl jų aktyvumo, teikiant informaciją apie dvejopos kokybės produktus ir reikalaujant nelaikyti Lietuvos žmonių antrarūšiais ES piliečiais, buvo imtasi šią problemą spręsti ES lygmenyje.

Turiu pagirti Lietuvos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (LVMVT) už tai, kad rimtai vertindama vartotojų skundus, ėmėsi tirti dvejopos maisto produktų kokybės situaciją. Po pirminių tyrimų paaiškėjus, jog skirtingose ES valstybėse tų pačių maisto produktų kokybė skiriasi, Europos Komisija galiausiai inicijavo bendrą tyrimą visoje ES, kurio rezultatais remiantis bus formuluojamos bendros europinės taisyklės, kad būtų išvengta vartotojų klaidinimo.

Reaguodama į mano kreipimąsi, LVMVT informavo, kad surinko reikalingus duomenis apie 93 Lietuvoje parduodamus produktus ir 2018 m. pabaigoje pateikė juos Jungtiniam tyrimų centrui. Ši ES institucija, gavusi visų ES šalių narių pateiktą informaciją, kitame tyrimo etape spręs, ar nustatyti skirtumai yra reikšmingi. Taip pat bus tvirtinamos priemonės, reikalingos užtikrinti vartotojų teisių apsaugą.

Lietuvos gyventojus visuomet raginu kuo dažniau rinktis vietinę lietuvišką produkciją. Tačiau visoje ES pardavinėjami vienodai supakuoti to paties prekės ženklo produktai turi būti vienodos kokybės, nesvarbu, kur jie gaminami. Jeigu to paties ženklo prekės kokybė ar sudėtis skiriasi, vartotojai turi būti aiškiai apie tai informuojami ir „vartotojų pageidavimais“ gamintojai neturėtų dangstyti blogesnės kokybės produkcijos. Jeigu skiriasi produkto sudėtis ir kokybė, turi aiškiai skirtis ir pakuotė.

Kartu su kolegomis Europos Parlamente parengėme rezoliuciją, kuria teigiama, jog nesąžiningai besielgiantys, pirkėjus klaidinantys gamintojai ir prekybininkai turi būti baudžiami. Tokia praktika įsigalios, jeigu Europos Sąjungoje įsiteisės atnaujintos nesąžiningos komercinės veiklos taisyklės. Šiai iniciatyvai Europos Parlamentas pritarė.

Gera žinia, kad nuo praėjusių metų gruodžio 3 d. Europos Sąjungoje pradėtas taikyti vadinamasis Geografinio blokavimo reglamentas, kuris neleidžia diskriminuoti piliečių, norinčių pirkti prekes kitoje Europos Sąjungos šalyje. Iki šiol žmonės susidurdavo su geografinio diskriminavimo praktika, kai internetu perkantiems klientams buvo ribojama prieiga įsigyti kitoje valstybėje narėje esančiose interneto svetainėse siūlomų gaminių. Atsiradusi galimybė be kliūčių pirkti internetu iš kitų ES šalių turėtų papildomai motyvuoti prekybininkus, skirtingų šalių rinkose pardavinėjant to paties prekinio ženklo gaminius, užtikrinti ir vienodą kokybę.

Pastebėjau, kad Europos institucijoms pradėjus domėtis šiuo klausimu, suaktyvėjus piliečiams ir vartotojų teises ginančioms organizacijoms, skirtumai sumažėjo – taigi iš dalies mes jau prisidėjome prie problemos sprendimo. Tačiau toliau siekiu aiškių bendrų europinių taisyklių, kad Lietuvos žmonės būtų laikomi pilnateisiais ES piliečiais.