Apgaulingas pateikimas, skatinant priimti sprendimą
Pagal LR įstatymus, galioja keli esminiai principai, numatantys, kaip derėtų reklamose, etiketėse ar pranešimuose nurodyti ypatingus pasiūlymus ir kainų pokyčius.
Visų pirma, klaidinančia komercine veikla laikomas informacijos apie produkto kainos, jos apskaičiavimo būdo ar ypatingo kainos pranašumo apgaulingas pateikimas. Svarbiu kriterijumi laikoma tai, kad dėl įvardyto minėto apgaulingo pateikimo vartotojas yra skatinimas priimti sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybės nebūtų priėmęs.
Visų antra, klaidinančia komercine veikla pripažįstamas ir svarbios informacijos apie kainą neatskleidimas ar nuslėpimas, taip pat informacijos pateikimas neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku.
Palyginimas – su ankstesne ar vidutine rinkos kaina
Toliau teisinę bazę formuoja LR konkurencijos Tarybos rekomendacijos dėl kainų palyginimo reklamose. Masiniams išpardavimams yra aktualūs keli nuostatai.
Vienas jų – tai sąlygos, kuriomis kainų palyginimas yra laikomas neklaidinančiu. Pirkėjas, pamatęs reklamoje naudojamą lyginimą su „įprasta“, „normalia“ ar „reguliaria“ kaina, gali pagrįstai tikėtis, jog tai yra nuorodos į šio pardavėjo anksčiau taikytą kainą. Tuo atveju pirkėjas daro prielaidą, jog pardavėjas laikosi jam keliamų reikalavimų. Jei pardavėjas referuoja į, pavyzdžiui, rinkos vidutinę kainą, tai turi būti paaiškinta matomoje vietoje, suprantamai bei aiškiai.
Bet kuriuo atveju, pardavėjas, prieš naudodamas šiuos palyginimus privalo įsitikinti šios kainos „įprastumu“, kuris reiškia, jog pirkėjas normaliomis sąlygomis turi arba turėjo galimybę produktą įsigyti būtent tokia ar jai artima kaina mažmeninėje rinkoje.
Tuo tarpu kalbant apie ankstesnių kainų perbraukimą greta nurodant naują, žemesnę kainą, pirkėjas gali pagrįstai tikėtis, jog nubrauktoji kaina – būtent šio pardavėjo anksčiau taikyta kaina.
„Nuolaidos iki...“: žemesnė kaina gali būti tik 10 proc. prekių
Pirkėjams aktualu žinoti – pardavėjų mėgstamas šūkis „nuolaidos iki…“ negarantuoja žemų išpardavimo kainų šioje parduotuvėje. Taip yra dėl to, jog skelbiamos pritaikomos nuolaidos dydis, remiantis rekomendacijomis, turi būti taikomas bent 10 procentų prekių, kurios patenka į kainų sumažinimą. Be to, šis reikalavimas keliamas tik išpardavimo pradžiai, taigi šansai įsigyti trokštamą prekę itin žema kaina yra mažesni, ypač nuolaidai galiojant ilgesnį laiką.
Kai nuolaidų kainos yra lyginamos su ankstesnėmis, pardavėjams rekomenduojama palyginimui naudoti kainą, kuri per pastarąsias 30 dienų buvo taikoma bent 16 dienų.
Pirkėjams įtariant, jog pardavėjas reklaminę informaciją keičia prieš pat nuolaidas, nurodydamas neegzistavusią lyginamąją kainą, praverstų galimybė prekės kainą palyginti su pastarojo 30 dienų laikotarpio kainos pokyčiais. Žinoma, kad užduotis sudėtinga ir imli laikui, tačiau ruošiantis stambiems pirkiniams, galima pasiryžti tokiam namų darbui.
Kita vertus, atlikti namų darbus galima remiantis ne tik etiketėje ar ant kainos esančia informacija. Papildomų duomenų apie ankstesnę kaina galima rasti kainoraščiuose, interaktyviuose stenduose ir kitose priemonėse.
Baudos gali siekti iki 3 proc. metinių pajamų
Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Ji už nesąžiningą komercinę veiklą turi teisę pardavėjui skirti baudą nuo 280 iki 8388 eurų, kai ši suma neviršija 3 procentų pardavėjo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Už pakartotinį pažeidimą, padaromą vienerių metų bėgyje, taikoma bauda gali didėti iki 34754 eurų, jei ši suma neviršija 6 procentų pardavėjo metinių pajamų. Išimtys daromos pirmus metus komercine veikla užsiimančioms įmonėms bei mažareikšmių pažeidimų atveju.
Atvejais, kai reklama yra klaidinanti ar pažeidžiami lyginamosios reklamos principai, LR konkurencijos taryba gali skirti baudą nuo 289 iki 8688 eurų, pakartotinio pažeidimo atveju – bauda gali siekti 34754 eurų. Be to, pardavėjai gali būti įpareigoti nustatyta tvarka bei sąlygomis paneigti klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą.
Vartotojų atidumas didėja
Remiantis viešai skelbiama informacija, 2017 metų pirmąjį pusmetį Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikti 76 skundai, susiję su reklamos sritimi. Tuo tarpu per 2018 metų pirmąjį pusmetį tokių skundų tarnyba išnagrinėjo dvigubai daugiau – 157. Tai rodo, jog vartotojų atidumas skelbiamoms reklamoms ir jose nurodomoms kainoms auga, tuo pačiu – vartotojai tampa vis aktyvesni ginant savo teises.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gavusi vartotojo skundą, vadovaudamasi LR nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu, paprašo pardavėjo pateikti motyvuotus paaiškinimus ir įrodymus. Gavus šiuos duomenis, yra priimamas nutarimas dėl nagrinėjimo procedūros pradėjimo. Esant tapačių ar panašių skundų dėl to paties subjekto veiklos, šie klausimai gali būti sujungiami.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, priimdama sprendimą dėl nesąžiningos komercinės veiklos, įvertina visą eilę aplinkybių. Vienas iš pastarųjų metų pavyzdžių rodo, kad tarnyba, įvertinusi tai, jog vartotojas neturi pagrindo abejoti skleidžiama informacija ir imtis ją tikrinti, kai papildomą informaciją apie kainos galiojimo laiką pardavėjas nurodo kainolapio apačioje, sumažintu šriftu (nors pats kainolapis yra labai išraiškingas, o pardavėjui yra žinomi įstatymo reikalavimai), net ir tokiu atveju, kai kainos neatitikimai svyruojant iki 0,60 eurų, pardavėjui skyrė 8.000 eurų baudą.
