Įvaikinimo procesas lietuvių šeimoms trunka net pusantrų ar du metus. <...> Lietuviams, norintiems įvaikinti vaikus matuojami net buto kvadratiniai metrai, o užsieniečiams negalioja net amžiaus apribojimai. Vyresni nei 50 metų, vyresni net nei 60 metų gali laisvai įsivaikinti vaikus.
Mindaugas Puidokas - Seimo narys

Visi šie kontraversiški teiginiai buvo įvardyti spaudos konferencijos, kurią surengti paskatino šeimos iš Naujosios Zelandijos ketinamos įvaikinti devynmentės kaunietės istorija, metu. Pasikalbėti su žiniasklaida taip pat atvyko Jungtinėje Karalystėje gyvenantis mergaitės brolis, jam padedantis advokatas Bronius Varsackis ir Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas.

DELFI nusprendė patikrinti, kaip, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, vyksta įvaikinimo procesas ir kokius reikalavimus privalo atitikti potencialūs įtėviai.

Paprašytas pateikti savo teiginius pagrindžiančius įrodymus, M. Puidokas elektroniniu paštu pateikė raštišką paaiškinimą, paremtą 2002 metų rugsėjo 10 dienos Nutarimu dėl įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikiama vieša informacija.

Šiuose dokumentuose išvardijami visi šeši teisiniai žingsniai, kuriuos turi įvykdyti įsivaikinti nusprendusios lietuvių šeimos:

1. Įvaikinimo sąlygų išsiaiškinimas;
2. Dokumentų pateikimas;
3. Pasirengimo įvaikinti patikrinimas;
4. Įtraukimas į norinčiųjų įvaikinti apskaitą;
5. Vaiko pasiūlymas;
6. Pareiškimo įvaikinti teismui padavimas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba aiškindamasi įvaikinimo sąlygas pirmiausia tikrina ar būsimi įtėviai yra susituokę. Nesusituokusioms poroms įsivaikinti vaiką galima tik išimtinais atvejais. Didelis dėmesys skiriamas ir būsimų įtėvių sveikatai. Abu sutuoktiniai turi pasitikrinti sveikatą, ši procedūra paprastai užtrunka 10 – 30 dienų.

Kita svarbi įvaikinimo sąlyga – teistumo patikrinimas, kuomet įvaikinimo institucijos kreipiasi į atsakingas tarnybas, siekdamos išsiaiškinti, ar nė vienas iš būsimų įtėvių nebuvo teistas. Paprastai šios procedūros trukmė priklauso nuo institucijų tarpusavio komunikacijos ir gali užtrukti vidutiniškai 5 – 10 dienų.

Vėliau seka gyvenimo sąlygų, kurias gali pasiūlyti įtėviai, įvertinimas. Jei įtėviai šeimoje jau augina savo vaikų, asmenys, vykdantys Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK darbuotojai) privalo įvertinti, kokios sąlygos bus sudarytos įvaikiui augti šeimoje su kitais vaikais. Priklausomai nuo individualios situacijos, šios procedūros gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

Rengiantis įvaikinimui taip pat turi būti įvertintos įtėvių pajamos, tačiau paprastai įvertinimo laukimas neužtrunka ilgiau nei 2 – 5 dienas.

Pateikę reikiamus dokumentus įvaikintojai sulaukia Vaiko teisių apsaugos darbuotojų vizito. Apsilankymo metu socialiniai darbuotojai įvertina, ar šeima pasirengusi įvaikinti. Būsimų įtėvių pasirengimas taip pat nuolat tikrinamas GIMK mokymų, kurie trunka iki 3 mėnesių, metu.

Šeima

Specialistų išvados didele dalimi lemia, ar šeimai bus suteikta galimybė įsivaikinti vaiką. Jei išvada teigiama, įvaikintojai įtraukiami į norinčių įsivaikinti apskaitą ir jiems belieka laukti pasiūlymo įsivaikinti vaiką. Jei išvada neigiama, įvaikintojai turi teisę ją apskųsti teisme arba pakartotinai kreiptis dėl įvaikinimo, kai būna pašalintos visos įvaikinimui trukdančios sąlygos, tai yra, pakeistas įvaikintojų gyvenimo būdas, pagerintos gyvenimo sąlygos.

Jei dėl įvaikinimo tenka bylinėtis teisme, ši procedūra gali užtrukti, tačiau paprastai įvaikinimas trunka iki 6 mėnesių, jei norima įvaikinti vyresnį vaiką arba kelis brolius ar seseris, ir iki 1 metų, jei pora nori jaunesnio šeimos nario.

Bylinėjimasis teisme dėl tėvystės nutraukimo biologiniams tėvams taip pat gali pailginti įvaikinimo procesą, tačiau paprastai ilgiausiai laukia tos poros, kurios iškelia daug reikalavimų būsimam įvaikiui, pavyzdžiui, nori tik jaunesnių nei 3 metai vaikų, prašo konkrečios lyties, sveikatos būklės.

Taigi, teiginys, kad lietuvių šeimoms įsivaikinti vaiką užtrunka labai ilgai – pusantrų ar dvejus metus – yra tik iš dalies teisingas, nes procedūra išsitęsia laike tik išimtinais atvejais. Įprastoje praktikoje, laikantis visų numatytų žingsnių, įvaikinimas užtrunka nuo pusmečio iki vienerių metų.

Teiginys, kad užsieniečiams sudaromos palankesnės sąlygos įsivaikinti lietuvių vaikus, taip pat nėra teisingas. Įvaikinimo prioritetas mūsų šalyje teikiamas Lietuvoje gyvenančioms lietuvių šeimoms, o jei tokių šeimų neatsiranda, tuomet ieškoma įsivaikinti norinčių lietuvių emigrantų šeimų. Tarptautinio įvaikinimo galimybė svarstoma tik tuo atveju, jei vaiko per 6 mėnesius nepanorsta į savo namus priimti Lietuvoje gyvenanti lietuvių šeima arba užsienyje gyvenanti lietuvių šeima. Dažniausiai tarptautinis įvaikinimas tampa vieninteliu būdu vyresniems, neįgaliems ar silpnos sveikatos vaikams rasti naujus namus šeimoje.

Neteisingas ir M. Puidoko komentaras dėl įvaikintojų amžiaus. Būsimiems įtėviams keliami griežti amžiaus apribojimai, galiojantys tiek lietuviams, tiek ir užsieniečiams. Įvaikintojais gali tapti 18 – 50 metų amžiaus asmenys su sąlyga, kad tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo susidaro ne mažesnis, nei 18 metų amžiaus skirtumas. Įvaikinti vyresnėms sutuoktinių poroms teismas gali leisti tik išimtinais atvejais.

Papildymas 01.15: M. Puidokas, kreipėsi į DELFI, norėdamas papildyti savo teiginius įvaikinimo klausimais. Komentare jis nurodė, kad įvaikinimo procesą lietuvių šeimoms dažnai apsunkina vidiniai įvaikinimo tarnybų nuostatai. Pavyzdžių, kaip šie nuostatai veikia realiame gyvenime seimo narys nepateikė.

Tinklapio www.icanz.gen.nz stopkadras

Taip pat M. Puidokas pakomentavo, kad užsienio šalių įstatymai dažnai leidžiama įvaikinti vyresniems nei 50 metų asmenims, todėl Lietuvos tarnybos taiko įstatymo išimtį ir tokiu būdu lietuvių vaikai gali apsigyventi pagyvenusių sutuoktinių poros namuose. Ši informacija nėra tiksli. Pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos įvaikinimo agentūros icanz.gen.nz, pasiūliusios įvaikinti mergaitę iš Kauno, puslapyje nurodoma, kad įvaikintojams galioja tos šalies, iš kurios nuspręsta įsivaikinti vaiką, reikalavimai. Vadinasi, vaikus iš Lietuvos gali įsivaikinti tik asmenys iki 50 metų amžiaus.