„Didžiausia problema šiai dienai yra informacijos trūkumas. Žmonės, susidūrę su sunkia ir nepagydoma liga, dažniausiai tai yra onkologija, nežino, kur ieškoti pagalbos, kur kreiptis, ir nežino net, kad jiems priklauso paliatyvi pagalba, kuri gali būti teikiama tiek namuose, tiek stacionare“, - DELFI teigė M. Čiurlionis.
Pasak jo, pastebima tendencija, kad vis daugiau žmonių pasirenka grįžti namo numirti.
„Yra didžiulė problema, kad artimieji negali užtikrinti reikiamos pagalbos artimiesiems. Čia turėtų įsijungti savivaldybės ir pirminė sveikatos priežiūra teikiant slaugos ir paliatyvias paslaugas namuose“, - sakė M. Čiurlionis.
Trūksta paslaugų
Pasak gydytojo, paliatyvi komanda susidaro iš kelių narių. Šiuo metu įstatymu reglamentuota, kad ją sudaro gydytojas, slaugytojas ir socialinis darbuotojas.
„Bet yra reikalingas ir psichologas, ir slaugytojo padėjėjas. (…) Jie yra, deja, šiai dienai kol kas nefinansuojami. Ligonių kasos neapmoka už psichologo ir slaugytojo padėjėjo paslaugas“, - sakė M. Čiurlionis.
Jis konstatavo, kad paliatyvios slaugos paslaugos nėra prieinamos visiems, kuriems jų reikia.
„Visų pirma trūksta informacijos, taip pat ir gydytojams, dirbantiems ligoninėse, kad yra tokia paslauga, kad yra pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios šią pagalbą. Šiuo metu Vilniuje, Centro poliklinikoje, teikiama paliatyvi pagalba į namus. Kiek žinau, tokia pagalba yra ir Alytuje, Klaipėdoje, Kaune. Rajonuose, mažesniuose miesteliuose arba kaimeliuose ta pagalba nėra prieinama, net nėra galimybių, kas ją teiktų, nes nėra komandos, kuri važinėtų į namus“, - sakė M. Čiurlionis.
Įžvelgia sisteminių problemų
Pasak specialisto, jų darbą labai palengvintų, jeigu būtų supaprastinta sprendimo dėl paliatyvios pagalbos priėmimo procedūra.
„Šeimos gydytojas, matydamas, kad yra onkologija arba širdies ketvirto laipsnio nepakankamumas, siunčia mums į kliniką, ir mes jau sprendžiame, kiek jam tos pagalbos namuose reikia“, - tokį scenarijų įsivaizduoja M. Čiurlionis.
Pasak jo, taip pat reikėtų persvarstyti sąrašą indikacijų, pagal kurias galima teikti tokią pagalbą žmonėms, nes šiuo metu tas sąrašas yra „labai griežtas ir apribotas“.
„Žmonės nelaukia eilėje, mes vos tik sužinome, pagalbą pradedame teikti. Eilės nėra, tiesiog ne visiems ji yra prieinama, nes dalis žmonių nežino, dalis nenori, kiti bijo, kiti tiesiog mano, kad ligoninėje bus geriau, o kiti tiesiog patys kankinasi namuose. Artimieji dažnai išeina iš darbo, kad galėtų prižiūrėti savo sergantį artimąjį. Mes nekalbame tik apie vyresnio amžiaus žmones. Be abejo, čia yra didžioji dalis mūsų pacientų, bet yra ir jaunų žmonių, sergančių onkologine liga“, - sakė M. Čiurlionis.
Dar viena didelė problema, kurią įvardijo gydytojas, yra tai, kad paliatyvūs pacientai negauna kompensacinės technikos, jeigu jie neturi specialiųjų poreikių.
„Šitas dalykas yra labai sunkus, nes, pavyzdžiui, atvažiuoja pacientas iš onkologinio skyriaus į namus, kad išeitų į kitą pasaulį, ir namai nėra paruošti – nėra nei vežimėlio, nei funkcinės lovos – tik dėl to, kad jis neturi specialių poreikių. Kiek žinau, ministerija ruošiasi šią problemą greitu metu, jau šiais metais, išspręsti“, - sakė M. Čiurlionis.
Pasak mediko, artimieji, jeigu tokia pagalba yra reikalinga, visų pirma turėtų kreiptis į savo pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, ir išsiaiškinti, kokia pagalba yra prieinama, kokios yra paramos grupės, ir kokią pagalbą jie gali gauti namuose.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sausį paskelbė inicijuojanti pagalbos pagyvenusiems žmonėms reformą. Dėl to ji buvo susitikusi su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, Savivaldybių asociacijos administracijos direktore Roma Žakaitiene, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių, akademinės bendruomenės atstovais.
Prezidentė tuomet teigė, kad yra reikalingi neatidėliotini sprendimai, kad senoliams būtų labiau prieinamos jiems reikalingos socialinės ir sveikatos paslaugos, būtų užtikrintas kokybiškas jų organizavimas ir stabilus finansavimas, teigiama pranešime spaudai.
Prezidentūra atkreipė dėmesį, kad šiuo metu senyvo amžiaus žmonės vis dar yra dviejų atskirai veikiančių sveikatos ir socialinės globos sistemų įkaitai, tuo tarpu dažniausiai abiejų paslaugų jiems reikia vienu metu, todėl susitikimo metu bus tariamasi, kaip žmonėms suteikti integralią pagalbą.
Su pagalbos senoliams poreikiu susiduria daugybė šeimų, nustatyta, kad nuolatinė slauga reikalinga apie 40 tūkstančių gyventojų, integralios pagalbos namuose paslaugos teikiamos apie 2200 asmenų, teigiama pranešime spaudai.
Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime spaudai buvo rašoma, kad slaugos srities reforma vyksta jau pusę metų. Ministrai ją ruošiasi pristatyti prezidentei. Pagal pranešimą spaudai, ministrų iniciatyva yra suburta ekspertų komanda, kurios užduotis – sujungti sveikatos ir socialinės apsaugos sritis, užtikrinti paslaugų prieinamumą senjorams, kurie negali savimi pasirūpinti, ir parengti vieningą bei ilgalaikį slaugos ir socialinės globos sistemos finansavimo modelį.
Šiuo metu senjorų slauga, kuri priskiriama sveikatos apsaugos sričiai, yra finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o socialinės apsaugos sričiai priskiriama socialinė globa – iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų. Vis tik senyvo amžiaus žmonėms skirtingais laikotarpiais reikia visų paslaugų – tiek medicininės slaugos, tiek socialinės globos. Esama sistema nėra patogi, kuomet žmogui reikia abiejų tipų paslaugų, teigiama pranešime spaudai.
Pagal jį, Vyriausybė 2018 m. rugsėjo mėnesį priėmė sprendimą parengti integralią globos ir slaugos paslaugų koncepciją, kai paslaugos teikiamos tiek žmogaus namuose, tiek įstaigose.
„Integrali slaugos globos paslauga turėtų būti kelių lygių, kad kuo geriau tenkintų žmogaus poreikius ir efektyviai naudotų biudžeto lėšas. Sutarta atsisakyti kelių lygiagrečių sistemų šioje srityje ir svarstoma galimybė turėti atskirą fondą integraliai paslaugai finansuoti. Iki šiol labai trūko bendro požiūrio į senyvo amžiaus žmonių problemas.
Pavyzdžiui, kartais asmuo gali puikiai gyventi savuose namuose, jeigu jam padeda socialiniai darbuotojai, bet jis nukreipiamas į instituciją. O slaugomi senjorai negali patekti į ligoninę ar globos namus bei gauti visapusiškų paslaugų, nes jose nėra vietų“, – pranešime spaudai cituojamas socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.
Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių Lietuvoje padidinti nuo esamų 5 122 iki 8 544 , o palaikomojo gydymo bei slaugos paslaugas gali teikti ir gydytojas geriatras. Trūkstant vidaus ligų gydytojų bei šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų, tikimasi, kad tai pagerins pacientams teikiamų paslaugų kokybę.
Demografijos, migracijos ir integracijos strategijos veiksmų plane, skirtame 2019-2021 metams, numatytas integralios pagalbos senoliams namuose plėtojimas, savarankiško gyvenimo namų ir dienos centrų senjorams tinklo plėtra, ketinama remti nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus senelių lankymui, ypač kaimiškose vietovėse.
Taip pat atsisakyta ir buvusios tvarkos, kad pacientai, kuriems yra taikoma dializė, į palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančias įstaigas, net ir esant indikacijų, priimami tik tuomet, kai užtikrinamas paciento transportavimas į dializės centrus. Na, o norint gauti palaikomojo gydymo ir slaugos ar paliatyviosios pagalbos paslaugas įstaigose galima registruotis ir elektroniniu būdu – ne tik popieriniu, kaip buvo iki šiol, teigiama pranešime.
Lietuvoje tęsiasi ir integralios pagalbos namuose projektas, apėmęs beveik visą šalį. Integralią komandą sudaro socialinis darbuotojas su padėjėjais, slaugytojas su padėjėjais ir reabilitacijos specialistas, kurie išsiaiškina, koks yra globos ir slaugos namuose poreikis, organizuoja bei teikia šias paslaugas ne tik slaugomiems ir globojamiems asmenims, bet ir jų šeimos nariams.
„Atsižvelgiant į tai, kad senjorai yra viena iš labiausiai pažeidžiamų ir mažiausias pajamas gaunančių visuomenės grupių, siekiama, kad priemokų už kompensuojamuosius vaistus jiems iš viso nebeliktų. Jau kitą savaitę Vyriausybė svarstys Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma, kad itin mažas pajamas gaunantiems žmonėms už kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones primokėti nieko nereikėtų, planuojama, kad tam bus skiriama apie 5 mln. eurų. Ši naujovė įsigaliotų nuo 2020 metų.
Taip pat nuo 2019 m. sausio 1 d. prasidėjo specialiųjų poreikių pertvarka. Didžiausias dėmesys skiriamas sisteminiam požiūriui į senyvo amžiaus žmonių poreikius, kad asmuo galėtų savarankiškai ar su priežiūra gyventi jam įprastoje aplinkoje. Žmogui gali būti pasiūlomos techninės pagalbos priemonės, pritaikomas būstas ir aplinka, teikiamos socialinės paslaugos ir pan.“, - teigiama pranešime spaudai.
Sveikatos apsaugos ministerija žadėjo, kad artimiausiu metu planuojami ir kiti pokyčiai. Išsiplės paliatyvių paslaugų galimybės, atsiradus naujam šių paslaugų teikėjui – hospisui, kuris teiks kompleksinę pagalbą senjorams. Tuo tarpu paliatyviąją pagalbą teikiančių specialistų komanda bus papildyta medicinos psichologu ir slaugytojo padėjėju, gal net ir savanoriais bei dvasinės pagalbos specialistais (pavyzdžiui, kapelionu, dvasininku). Be to, bus privalomas papildomas specialistų kvalifikacijos tobulinimas, taip siekiant gerinti šių paslaugų kokybę.
Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pradžioje šalyje gyveno 550,2 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis nuo bendro šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 19,3 proc. (2017 m. pradžioje).
Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad šimtui 15-64 metų gyventojų teks 52 vyresnio amžiaus žmonės.