Dėl panašumo į prabangų konkurentą „Concorde“ rusų pagaminta versija imta juokais pravardžiuoti „Concordski“. Brangiai abiem pusėms kainavusiame Šaltojo karo laikų kare dėl technologinio pranašumo (svarbu nepamiršti, kad tuo metu vyko ir didelio masto ginklavimusi varžybos), „Tu-144“ 1969 metų birželį, išvystęs viršgarsinį greitį, ir vėl aplenkė savo priešininkus iš Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos.

Abu orlaiviai buvo išoriškai labai panašūs – ne tik sparnais, bet ir nosimi, kuri dar buvo vadinama gulbės kaklu. Pats ryškiausias šių dviejų lėktuvų skirtumas buvo sovietinio orlaivio stabilizatoriai, esantys priekinėje fiuzeliažo dalyje.

Žymiai svarbesnių techninių skirtumų po karščiui atsparia danga, sukurta atlaikyti daugiau nei dviejų machų oro greitį, nebuvo matyti, bet jie neabejotinai egzistavo, rašo rferl.org.

„Tupolev“ buvo kiek ilgesnis (65,7 metro ir 61,7 metro) ir sunkesnis. Vos tik jame buvo įmontuotas tinkamas ir galingesnis variklis, maksimalų greitį išvystyti tapo vieni juokai. Nors „Concorde“ galėjo didžiuotis žymiai pažangesniu varikliu ir stabdžių sistema, dar didesnį įspūdį darė tiems laikams moderniausia oro įsiurbimo ir sparnų sistemos, kontroliuotos kompiuteriu.

Sovietinis lėktuvas galėjo skraidinti 140 keleivių, o štai į „Concorde“ tilpo nuo 92 iki 120 keleivių. „Tu44“ įgula, kurią sudarė trys žmonės, galėjo kliautis vienu svarbiu technologiniu sprendimu, kurio prancūzų lėktuvo įgula neturėjo – tai buvo katapultinės sėdynės (tai buvo tik įgulos, bet ne keleivių privilegija).

Vakarų pasaulis savo akimis rusų sukurtą ir pagamintą viršgarsinį lėktuvą galėjo išvysti per 1971 metų Paryžiaus aviacijos parodą. Tada beliko laukti, kuris orlaivis laimės naują mūšį šiame kare – pirmasis skraidins keleivius.

Po minėtosios parodos praėjus dvejiems metams, „Tu-144“ vėl atsidūrė dėmesio centre, tik šį kartą dėl labai nemalonių priežasčių. „Concorde“ 1973 metų birželio 3 dieną buvo ką tik baigęs pusvalandžio trukmės parodomąją programą, kai į dangų pakilo ir „Tu-144“, tik ore jis išbuvo perpus trumpiau: atlikęs kelis manevrus, sovietinis orlaivis smigo žemyn. Žuvo šeši lėktuvo įgulos nariai ir aštuoni nelaimėliai ant žemės.

Būta spekuliacijų, jog lėktuvas sudužo bandydamas išvengti susidūrimo su prancūzų „Mirage“, kuris, norėdamas iš kuo įmanoma arčiau nufotografuoti unikalius sovietų orlaivio stabilizatorius, priskrido pavojingai per arti.

1973 metų Paryžiaus aviacijos mugės metu įvykusi tragedija buvo „Tu-144“ pabaigos pradžia.

Nelaimės sovietų programą grąžino ketverius metus atgal, suteikdama prancūzų „Concorde“ nemenką pranašumą prieš konkurentą iš Sovietų Sąjungos. Būtent prancūzas 1976 metais pradėjo komercinius skrydžius.

„Tu-144“ gabenti keleivius pradėjo 1977 metais, tačiau ne viskas buvo taip sklandu, kaip norėjosi: žmonės skundėsi itin ankštu salonu ir kone kurtinančiu variklių gaudesiu. Žinoma, neapsieita ir be techninių problemų.

Savo vieninteliu maršrutu „Tu-144“ atliko iš viso 55 reguliarius skrydžius iš Maskvos į Almą Atą (dabartinę Almatą). Skelbta, kad būtent tokį maršrutą „Aeroflot“ taip pat pasirinko neatsitiktinai: todėl, kad lėktuvas didžiąją kelio dalį skristų virš negyvenamų teritorijų. Maršrutas ir pati paslauga pasirodė nesanti populiari, tad po pusmečio „Aeroflot“ jos atsisakė.

„Aeroflot“ oficialiai ryšius su „Tu-144“ nutraukė po to, kai bandomojo skrydžio metu netoliese Maskvos 1978 metų birželį sudužo modifikuotas modelis. 1982 metais „Tu-144“ gamyba nutraukta, nors iki 1983 metų orlaivis dar buvo naudojamas kaip krovininis lėktuvas. Iš viso 16 tokių sovietinių lėktuvų atliko 102 komercinius skrydžius.

„Concorde“ karjera susiklostė žymiai palankiau – šie lėktuvai po visą pasaulį skraidino turtingus ir garsius žmones. Vienas populiariausių maršrutų buvo skrydis iš Niujorko į Londoną, trukęs trumpiau nei tris valandas.

2000 metų liepos 25 dieną kildamas sudužo skrydžių bendrovės „Air France“ lėktuvas „Concorde“. Žuvo šimtas keleivių ir devyni įgulos nariai. To buvo per daug, ir 2003 metais „Air France“ ir „British Airways“ visiems laikams atsisakė turėtų „Concorde“ (turėjo po septynis).