„Reikia stiprinti euro atsparumą euro zonos šalyse, bet tam reikia struktūrinių reformų, dėl to pasiūlėme Struktūrinių reformų paramos programą (angl. Structural Reform Support Programme).
Antra, reikia sustiprinti stabilumo mechanizmus. Tam pasiūlėme Europinių investicijų stabilizavimo funkciją, kuri užtikrintų tam tikrą investicijų lygį per finansinę krizę. Svarbi užduotis yra ir baigti steigti Bankų sąjungą. Tada galėsime sustiprinti euro vaidmenį ne tik ES, bet ir tarptautinėje erdvėje”, - euro aptarimui skirtoje konferencijoje Rygoje sakė V. Dombrovskis.
ELTA primena, kad šių metų sausį sukanka 20 metų, kai ES atsirado euras. Lietuvoje jis buvo įvestas prieš 4, Latvijoje - prieš 5 metus.
Pernai lapkričio pradžioje Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka kartu su Latvijos, Estijos, Danijos, Suomijos, Airijos, Nyderlandų, Švedijos, Čekijos bei Slovakijos finansų ministrais pasirašė bendrą kreipimąsi dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) reformos.
Bendroje šalių pozicijoje akcentuojamas siekis suteikti ESM daugiau galių - ypač krizės prevencijos ir finansinės pagalbos programų priežiūros srityse, pranešė Finansų ministerija.
„Gerai veikianti Ekonominė ir pinigų sąjunga yra gyvybiškai svarbi euro zonos stabilumui, perspektyvoms bei visai Europos Sąjungai. ESM pagrindinis uždavinys buvo spręsti krizės padarinius, tačiau dabar reikia žvelgti į ateitį. Ši institucija taip pat turi vertinti galimas rizikas, siekiant jas laiku suvaldyti bei turėti svaresnį žodį rengiant ir įgyvendinant finansinės paramos programas“, - teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Bendrame laiške ES institucijų ir valstybių narių atstovams teigiama, kad ESM ir toliau turėtų teikti finansinę pagalbą tik tada, kai tai yra būtina euro zonos ir jos valstybių narių finansiniam stabilumui. Kitaip tariant, išlaikyti paskutinės išeities skolintojo vaidmenį. Prieš suteikiant finansavimą, turėtų būti įvertintas valstybės narės, kuriai suteikiama pagalba, skolos tvarumas ir gebėjimas grąžinti suteiktas paskolas.
