Premjero teigimu, kiekvienas atsakingas pareigūnas, pasitikėdamas šalies institucijomis, kilus viešoms abejonėms, turi į jas kreiptis, o institucijos turi duoti atsakymus.
„Manau, kad tai yra kiekvieno Seimo nario – ypač komiteto pirmininko – pareiga, jeigu kyla kažkokios abejonės, diskusijos, ypač susiję su indėliais ir jų draudimu, tai atsakymai turi būti gauti. Nereikia bijoti mūsų šalies institucijų. Jeigu kreipiamasi norint gauti atsakymą, tai tas atsakymas ir duodamas. Nemanau, kad turėtų ką nors (iš investuotojų. – ELTA) atbaidyti. Mūsų finansinės priežiūros mechanizmai tikrai yra labai griežti, klausimų yra“, – Eltai sakė S. Skvernelis.
ELTA primena, kad, finansinių technologijų įmonei „Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją ir planuojant teikti indėlių bei paskolų paslaugas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas kreipėsi į FNTT.
S. Jakeliūnas portalui delfi.lt sakė, kad prašo FNTT pateikti jų turimą informaciją apie šio banko įkūrėjų, steigėjų, vadovų verslo modelį. Pasak S. Jakeliūno, iš žiniasklaidos susidarė įspūdis, kad tai yra gana agresyvus būdas steigti ir plėtoti banką, be to, esą viešai minint šio banko akcininkus, paminėtas ir su Kremliumi siejamas rusų milijardierius Jurijus Milneris. „Ar ta informacija pasitvirtins, ar ne – irgi noriu sužinoti“, – teigė S. Jakeliūnas.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas anksčiau teigė, kad „Revolut“ veikla šiuo metu nekelia jokių rizikų. Jo teigimu, skiriant licencijas naudojami keli filtrai.
„Vienas svarbiausių, kuris oficialiai nefigūruoja, – priešlicencinis kontaktas, kurio metu potencialus rinkos dalyvis prisistato, ką jis nori daryti, koks jo veiklos modelis, ir mes pasakome savo nuomonę. Jei veiklos modelis kelia didelę riziką, mes tą ir pasakome“, – sakė jis.
M. Jurgilas taip pat pastebėjo, kad specializuoto banko veiklos mastas yra ribotas, jis negali vykdyti investavimo ir konsultavimo dėl investicinių produktų. Tačiau vykdo kasdienę bankinę veiklą, pavyzdžiui, priima indėlius, išduoda paskolas.
