Buvęs sovietų karinių oro pajėgų desantininkas Timofėjus Menšikovas, norėjęs pabėgti nuo šiuolaikinio gyvenimo pagundų – konkrečiai degtinės – pagaliau susitiks su seniai prarasta šeima.
Kaip tikrų tikriausias atsiskyrėlis gyvenantis vyras buvo rastas įsikūręs šalčiausiame pasaulio kampelyje – Jakutijoje, kur turi nedidelę trobelę, rašo siberiantimes.com.
T. Menšikovas nuo civilizacijos pabėgo 1991 metais, tačiau dabar rastas gyvenantis už 850 kilometrų nuo regiono sostinės Jakutsko. Savadarbė jo trobelė iš dalies įkasta į amžino įšalo žemę, ji suręsta iš rąstų.
Daugiau nei ketvirtį amžiaus vyras gyvena vienas ten, kur žiemą temperatūra nukrinta iki 60 laipsnių, o vasaromis oras įkaista iki 35 laipsnių karščio.
Nesvetingoje aplinkoje barzdotas 58 metų vyras išgyvena misdamas tuo, ką pavyksta susimedžioti ir susižvejoti. Nors ir turi rimtų problemų su klubo sąnariais, atsiskyrėlis į civilizaciją grįžti nenorėtų.
Paklaustas, kodėl žlungant Sovietų Sąjungai nusprendė nuo visų ir visko pabėgti, jis atsakė: „Kodėl ir nuo ko bėgau? Būsiu nuoširdus – bėgau nuo degtinės“.
Vyras neturi telefono, bet sako, kad jam „jo ir nereikia“. Nemoka jokių mokesčių, nemoka ir baudų, o kompaniją jam palaiko du šunys ir katė.
Atsiskyrėlį surado tinklaraštininkas iš Jakutijos Olesas Geraimovičius: „Pamenu, kad tėvas man seniai yra pasakojęs, jog už maždaug 40 kilometrų nuo Niurbos vienui vienas savadarbėje trobelėje gyvena atsiskyrėlis. Daugiau apie jį nebuvo jokios informacijos, todėl nusprendžiau jį susirasti“.
Tada ir pradėjo aiškėti neįtikėtina Timofėjaus istorija.
Kai jam buvo aštuoneri, Timofėjus neteko abiejų tėvų. Kartu su dviem seserimis atsidūrė vaikų namuose, jaunesnį jo brolį auginti pasiėmė giminaičiai. 1979 metais jis buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą sovietinėse oro pajėgose.
Atlikęs karinę tarnybą, sugrįžo į savo gimtuosius namus Sangare, vildamasis rasti seseris ir brolį, tačiau jam nepasisekė. Išvyko palaužtas – netekęs vilties. Iš trumpalaikių santykių Timofėjui gimė dukra. Ji dabar jau pati turi šeimą, augina keturis vaikus, tad Timofėjus senelis. Jį reguliariai aplanko žentas, tačiau ne dukra: „Juk ji neturi su kuo palikti keturių vaikų“.
Į už 45 kilometrų esantį miestą Timofėjus nevyksta – „Ko man ten? Gerti degtinę?“. Yra sakančių, kad jam mieste viskas būtų gerai: „Gal ir būtų, jei turėčiau smegenų, o jeigu jų neturiu?“
Vyras priklausomas nuo jo apylinkėse medžiojančių vietinių, kurie jam atveža arbatos, aliejaus ir miltų. 2018 metais nutiko kažkas blogo, ir reikiamų atsargų nesulaukė.
„Ko daugiau man gali prireikti taigoje? Nebent arbatos, aliejaus, miltų. Visą kitą galiu sumedžioti, sužvejoti, rasti miške“, – sako atsiskyrėlis.
O kas, jeigu susirgtų?
Vyras nusijuokia. „Tada jau viskas. Tai reiškia, kad viskas baigta, išmušė mano valanda. Toks likimas, nieko negaliu padaryti“. Nepaisant visko, vyras teigia ketinantis „gyventi dar ne vieną dešimtmetį“. Timofėjus turi valtį, kuria plaukia žvejoti į netoliese tekančią Lenos upę.
Kai atvykę svečiai Timofėjui pasiūlė knygų, jis labai apsidžiaugė – „skaitau tiek rusiškai, tiek jakutų kalba“. Taip pat labai apsidžiaugė gavęs kondensuoto pieno ir žuvies konservų.
Kai tinklaraštininkas paviešino Timofėjaus istoriją, su juo susisiekė jaunesnysis brolis Anatolijus. Jis buvo atskirtas nuo vaikų namuose užaugusio brolio ir dviejų seserų.
„Buvome išskirti“, – paaiškina dėdės šeimoje užaugęs Anatolijus. Jis tinklaraštininkui sakė labai besidžiaugiantis surastu broliu. Štai kokią žinutę broliui perdavė: „Ilgai tavęs ieškojau. Seserys karštai meldėsi, kad vieną dieną susitiktume. Susisiekime! Vyresnioji sesuo Natalija gyvena Maskvos regione. Gyvena kaime, turi tris vaikus. Nadiežda gyvena Tomske, turi didelę šeimą. Turiu šeimą ir aš, auginu tris sūnus. Būtinai atvažiuosim tavęs aplankyti. Mieste gal ir gali nuo manęs pasislėpti, bet tik ne taigoje. Sakyk, jeigu ko nors trūksta“.