Paklaustas, ar pažįsta kaltinamuosius, A. Zuokas atsakė, kad pagal pareigas pažįsta kaltinamuosius Eligijų Masiulį ir Raimondą Kurlianskį, advokatą Simoną Slapšinską. Jo taip pat klausta, ar žino, dėl kokia bylos esmė ir ar jam žinoma, kodėl jis pakviestas liudyti. Kaip sakė teisėjų kolegijos pirmininkė, A. Zuokas liudyti kviečiamas dėl planų statyti Jono Basanavičiaus paminklą.
„Ne viename tarybos posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl J. Basanavičiaus paminklo, bet dėl keistų aplinkybių jis buvo ne kartą nukeltas. Normalu, kad vyko diskusijos dėl vietos, kur jis turi būti statomas. Bet miesto vadovas tą klausimą ne kartą išėmė iš darbotvarkės.
Tarybos posėdyje turėjo būti svarstomas klausimas, įtrauktas mero iniciatyva. Bet prieš tarybos posėdį, dėl mums nesuprantamų priežasčių, tas klausimas buvo išimtas posėdžio pirmininko Remigijaus Šimašiaus“, – kalbėjo A. Zuokas.
Paklaustas, kada formuojama savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė, A. Zuokas teigė, kad to reikėtų klausti miesto mero, tačiau įprasta, kad tai daroma bent savaitę iki posėdžio. Apie tai, kad klausimas dėl J. Basanavičiaus paminklo išbrauktas iš darbotvarkės, savivaldybės tarybos narys sakė sužinojęs tik prasidėjus posėdžiui. Jis teigė, kad tai, jog klausimas buvo išimtas, sukėlė nuostabą, nes meras R. Šimašius „kryptingai palaikė“ šio klausimo svarstymą. Anot jo, minimame posėdyje turėjo būti nuspręsta galutinė paminklo vieta.
Teismas liudytojo klausė, kada kilo idėja statyti paminklą J. Basanavičiui. Pasak A. Zuoko, idėja statyti paminklą kilo dar 2013 metais, kai buvo ruošiama programa Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimui. Kaip teigė A. Zuokas, tai buvo pirmiausia vyriausybės atsakomybė. Liudytojas kalbėjo, kad ir jo vadovaujama frakcija siūlė vietas, kur būtų galima statyti paminklą, tačiau tarybos posėdžio metu siūlymams nebuvo pritarta.
„Man ne kartą teko diskutuoti su ponu Raulynaičiu (koncerno valdybos narys R. Raulynaitis – aut.), kuris palaikė idėją, kad koncernas „MG Baltic“ prisidėtų prie paminklo. <...> Diskutavę esame apie vietas, mūsų nuomonės sutapo, kad vieta prie Nacionalinės filharmonijos tikrai nėra geriausia“, – į klausimus atsakinėjo A. Zuokas.
Paklaustas, kas jam žinoma apie E. Masiulio ryšius su koncernu „MG Baltic“, A. Zuokas sakė apie tai beveik nežinantis, o kai skilo A. Zuoko vadovaujama liberalų partija jie bendravo tik kaip kolegos. Tiesa, liudytojas ne kartą pabrėžė, kad partija buvo suskaldyta „išorės jėgų“.
„Didžioji dalis asmenų, kurie yra šioje byloje, tuo metu buvo mano partijos aukšto rango nariai. Jie buvo pagrindiniai, kurie skaldė partija, o tai įvyko, nes jie turėjo gana stiprų žiniasklaidos palaikymą ir palaikymą iš koncerno. G. Steponavičius tą sakydavo viešai. Tuo metu įstatymai tą leido. Galima būtų rasti partijos narių, kurie tai galėtų paliudyti“, – kalbėjo A. Zuokas, pridurdamas, kad G. Steponavičius kalbėjo ir apie finansinę paramą.
Tiesa, jis teigė, kad net ir po partijos skilimo jo ryšiai su koncerno atstovais nebuvo priešiški. Primename, kad skilus Liberalų ir centro sąjungai buvo įkurtas Lietuvos liberalų sąjūdis, šiuo metu taip esantis tarp kaltinamųjų politinės korupcijos byloje.
Prokuroras Justas Laucius liudytojo klausė, ar šiam R. Kurlianskis yra pateikęs kokių nors pasiūlymų. A. Zuokas teigė, kad to nebuvo. Taip pat klausta, ką jis žino apie R. Kurlianskį. A. Zuokas atsakė žinantis, kad jis buvo vienas iš „MG Baltic“ atstovų ir kad vadovavo koncernui priklausančiai žiniasklaidos grupei.
Prisiminė savo teismą
Trečiadienio posėdyje A. Zuokas atsiminė ir 2008-aisias jam paskelbtą nuosprendį, kuomet Vilniaus apygardos teismas pripažino A. Zuoką dariusį poveikį tarybos nariui Vilmantui Drėmai. Tuomet A. Zuokui paskirta 12,5 tūkst. litų bauda. Valstybės kaltinimą šioje byloje tuomet palaikė šiuo metu R. Kurlianskiui byloje atstovaujantis Simonas Slapšinskas. Tuomet jis buvo Generalinės prokuratūros prokuroru.
Tačiau panašu, kad A. Zuokas iki šiol laiko nuoskaudą, nes trečiadienio posėdyje kritikavo S. Slapšinską bylos svarstymo metu darius įtaką viešajai nuomonei.
Kaltinimai politinės korupcijos byloje pareikšti buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui, buvusiems jo partijos kolegoms Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui, buvusiam Darbo partijos nariui Vytautui Gapšiui. Taip pat juridiniams asmenis – Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui bei koncernui „MG Baltic“.