Žagarėje egles šventėms auginantis, „Baltic x–mas trees“ vadovas Daivanas Pranciulis teigė, kad jo plantacijose nukertama tik tiek eglių, kiek parduodama.
„Kadangi esu augintojas, tai mes nekertame eglių tol, kol jų neparduodame“, – sakė pašnekovas.
Vis dėlto vyras teigė, kad, jo žiniomis, kalėdinėmis eglėmis prekiaujantys verslininkai dažniausiai stengiasi paskaičiuoti, kad eglutės būtų parduotos, o jei jų lieka, jos panaudojamos biokurui.
„Esu girdėjęs, kad ir į žirgynus veža, nes žirgai eglutes puikiai valgo, – pridėjo D. Pranciulis. – Tikrai nesu matęs, kad būtų kur neparduotos eglės būtų sumestos į krūvą ir paliktos“.
Pasak verslininko, pagrindinė prekyba kalėdinėmis eglėmis užsibaigia prieš pat Kalėdas. Kita vertus, eglučių kartais galima rasti ir po švenčių, nes jų dar įsigyti kartais suskuba stačiatikiai, kurie Kalėdas mini sausio pradžioje.
Pasiteiravus, kaip šiemet sekėsi prekyba eglutėmis, D. Pranciulis teigė, kad gyventojai vis dar mielai puošia gyvas eglutes ir sumažėjusios prekybos nepastebėjo.
„Visada yra žmonių, kurie pirmenybę teikia gyvoms kalėdinėms eglėms, o kiti puošia dirbtines, todėl pirkėjų visada atsiras“, – džiaugėsi verslininkas.
Gyvų eglių pardavė penktadaliu mažiau
Tuo metu prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė pastebėjo, kad vis didesnė dalis renkasi dirbtines eglutes žiemos šventėms.
„Praėjusį gruodį savo klientams siūlėme rinktis iš beveik 80 įvairių kalėdinių medelių, vainikų ir kompozicijų. Skaičiuojame, kad dirbtinių eglučių parduota daugiau nei 23 tūkst., eglių ir kenių vazonuose – apie 4 tūkst., o kirstų eglių – apie 3,2 tūkst.“, – skaičiais dalijosi pašnekovė.
Pasak prekybos tinklo atstovės, dirbtinių eglių šiemet parduota 10 proc. daugiau nei prieš metus.
„Tuo metu gyvų eglių – tiek kirstų, tiek vazonuose – parduota apie 20 proc. mažiau nei prieš metus“, – skaičiavo komercijos vadovė.
Prekybą šventiniais medeliais minėtas prekybos centras žada baigti pirmomis sausio savaitėmis.
„Neparduotų eglių mūsų parduotuvėse liko itin nedaug – maždaug po 100 vienetų. Tiek kirstų, tiek ir vazonuose. Pastarosioms artimiausiu metu bus pritaikyta nuolaida. Paprastai žmonės jas noriai išperka“, – kalbėjo V. Drulienė.
Kirstus medelius prekybos tinklas žada atiduoti perdirbimo įmonei, o jei liks neparduotų ir vazonuose, jos bus grąžintos augintojams, kurie jas persodins.
Kirstomis eglėmis neprekiavo
Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Buivydienė pasakojo, kad jos atstovaujamame prekybos tinkle gyvų eglučių šiemet buvo labai mažai. Visos gyvos eglutės buvo vazonuose, o kirstinėmis eglutėmis šio prekės ženklo parduotuvėse šiais metais nebuvo prekiauta.
„Ir jų prekyboje jau nebeturime, o dirbtinių eglučių likutį išparduodame po švenčių ir jų nesandėliuojame. Manome, kad iki sausio pabaigos, o gal ir anksčiau, visas dirbtinių eglučių likutis bus parduotas“, – vylėsi ji.
G. Buivydienė teigė taip pat stebinti tą pačią tendenciją – gyvų eglučių pardavimai mažėja.
„Manome, kad prie to prisideda didėjantis visuomenės sąmoningumas, noras saugoti gamtą, atsakingiau vartoti“, – svarstė pašnekovė.
Tuo metu dirbtinių eglučių pardavimai „Rimi“ prekybos tinkle ką tik praėjusį šventinį laikotarpį buvo panašūs kaip ir 2017 m.
„Tiesa, per praėjusias šventes buvo labai paklausios kėnių šakos, kuriomis pirkėjai puošė namus. Vis populiariau yra saugant gamtą kasmet puošti tą pačią dirbtinę eglutę ir kartu papuošti keletą gyvų eglių ar kėnio šakų, kurias pamerkus į vazą namuose pasklinda malonus miško kvapas“, – komentavo G. Buivydienė.
