Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 21 dieną atmetė „Kretingalės mėsos“ skundą ir paliko galioti bendrovei nepalankų Vilniaus apygardos teismo 2017-ųjų liepą priimtą sprendimą.
„Kretingalės mėsa“ 2016-ųjų pabaigoje kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia su SEB banku 2010 metų birželį sudarytą sutartį. Anot bendrovės, sutartis buvo sudaryta dėl SEB ekonominio spaudimo, nes bankas įspėjo nepratęsiantis „Agrovet“ suteiktos paskolos grąžinimo termino, jei pastarosios įmonės prekybos partneriai nesuteiks papildomų garantijų, o tai būtų turėję neigiamos įtakos ir „Kretingalės mėsos“ veiklai.
Be to, „Kretingalės mėsos“ teigimu, laidavimo sutarties sudarymo metu ji neturėjo pakankamai turto „Agrovet“ prievolės įvykdymui. Tuo metu SEB bankas teismui nurodė, kad laidavimo sutarties sudarymu buvo suinteresuota „Agrovet“, todėl būtent pastaroji įmonė galėjo spausti „Kretingalės mėsą“ pasirašyti įmonei tariamai nenaudingą laidavimo sutartį.
Apeliacinio teismo teigimu, „Kretingalės mėsa“ nepateikė įrodymų, jog SEB darė neteisėtą poveikį, kuris lėmė, kad bendrovė prieš savo valią ir sau nenaudingomis sąlygomis sudarė laidavimo sutartį.
„Apeliantė („Kretingalės mėsa“ –BNS) nepateikė konkrečių įrodymų, kad SEB bankas, panaudodamas ekonominį spaudimą ar kaip nors kitaip, reikalavo išimtinai apeliantės laidavimo ir dėl šios priežasties ji neturėjusi veiksmų pasirinkimo laisvės. (...) Nenustatyta, kad apeliantė negalėjo laisva valia apsispręsti, ar prisiimti riziką, kylančią iš laidavimo sutarties, ar tokios rizikos neprisiimti“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Joje pabrėžiama, kad teisėti iš kreditavimo sutarties kylantys reikalavimai bei numatyti jų nevykdymo padariniai negali būti pripažįstami ekonominiu spaudimu, juo nelaikomas ir teisėtas reikalavimas vykdyti laidavimo sutartį.
Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad „Kretingalės mėsos“ argumentus, jog sutartis buvo pasirašyta prieš jos valią, paneigia ir tai, kad įmonė net devynis kartus pasirašė laidavimo sutarties pakeitimus.