Kimo Naujųjų metų kalboje nuskambėjęs įspėjimas buvo žymiai švelnesnis nei praėjusių metų Šiaurės Korėjos mosavimas kalaviju (prisiminkime užuominą į „branduolinį mygtuką“). Analitikai teigia, kad Kimas turi tik tris išeitis: atnaujinti ginklų bandymus, atsigręžti į Kiniją arba pasitraukti iš derybų su JAV. Visos jos savaip rizikingos.
Pažvelkime, kokiais „naujais keliais“ galėtų pasukti Šiaurės Korėja:
Kelias į provokaciją
Akivaizdžiausias variantas – atnaujinti branduolinių bombų ir raketų bandymus – Kimui atneštų daugiausia problemų. Provokacija tik pateisintų sankcijas, kurių jis stengiasi atsikratyti, ir sugriautų propagandos pastangas paversti jį lyderiu, kuriam galima patikėti branduolinius ginklus. Be to, ji išprovokuotų JAV imtis atsakomųjų karinių veiksmų.
Štai kodėl ši grėsmė – sąlyginė, aiškina Go Myong-Hyunas iš Asano politikos mokslų instituto. „Kim Jong Unas bando pasakyti, kad jei sankcijos tęsis be galo, o Jungtinės Valstijos nekreips dėmesio į tai, ko nori Šiaurės Korėja, jo šalis rinksis įtampos kūrimo kelią“, – teigia Go.
Reikia pastebėti ir tai, kad Kimas nepagrasino atšaukti balandžio mėnesio sprendimo prioritetą teikti ne branduoliniam pajėgumui, o ekonomikos plėtrai stiprinti. Valstybinė Šiaurės Korėjos tyrimų agentūra kalbėjo kur kas labiau tiesiogiai, kai lapkričio mėnesį paskelbė panašų sankcijų ultimatumą.
Kaip pastebėjo Cheong Seong-changas, Pietų Korėjos Sejongo instituto tyrimų planavimo viceprezidentas, Kimo tonas reiškė, kad provokacija, jo manymu, būtų „blogesnis scenarijus“. „Tai atspindi Šiaurės Korėjos nusivylimą, kad Jungtinės Valstijos vis dar neatsakė“ į Kimo rugsėjo mėnesį išsakytą pasiūlymą uždaryti pagrindinį skiliųjų medžiagų gamybos įrenginį.
Kelias į Pekiną
Turint galvoje naujų provokacijų kaštus, kai kurie mano, kad Kimas bando pasakyti turįs alternatyvą Jungtinėms Valstijoms – ir tai yra Kinija. Užuomina galėjo slypėti Kimo pastaboje, kad jo „naujas kelias“ padėtų „sukurti taiką ir stabilumą Korėjos pusiasalyje“, užuot sukėlęs konfliktą.
„Kim Jong Uno viltis, kad tokioje strateginėje aplinkoje Kinija norėtų suteikti apsaugą ir ekonominę paramą, tuo pačiu susilaikydama nuo pernelyg didelio tiesioginio kišimosi, nėra nepagrįsta, – svetainėje „38 North“ svarsto Rytų Azijos ekonomikos ir visuomenės profesorius Ruedigeris Frankas iš Vienos universiteto. – Priversti JAV pasitraukti iš Korėjos ir iš Rytų Azijos Pekinui yra svarbiau nei valdyti savimi pasitikinčią ir netgi provokuojančią Šiaurės Korėją“.
Gali būti, kad Kimas jaučia, jog Pekinas pasiruošęs atnaujinti jų seną sąjungą, nes Jungtinių Valstijų ir Kinijos prekybos karas verčia nuogąstauti dėl naujo šaltojo karo. Savo kalboje Kimas gyrėsi praėjusių metų susitikimais su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir ragino stiprinti „tradicinius socialistinių šalių draugystės ir bendradarbiavimo ryšius“.
Vis dėlto toks kelias kelia grėsmę, kad Šiaurės Korėja atsidurs savo didesnės ir turtingesnės kaimynės valdžioje, o juk kaip tik tokios perspektyvos režimas bandė išvengti pastaruosius šešis dešimtmečius.
Kelias į nežinią
Galiausiai Kimas galėtų tiesiog pasitraukti iš derybų su JAV. Jis jau ne kartą tai darė darbiniu lygmeniu, nors ir išreiškė pasiryžimą susitikti su D. Trumpu „bet kada“.
Soo Kim, buvusi Korėjos analitikė Centrinėje žvalgybos agentūroje, svarsto, kad tokius žodžius Kimas parinko siekdamas pavaizduoti JAV kaip neatsakingą šalį, jei nuspręstų pasitraukti iš derybų. Tokiu atveju jis galėtų atnaujinti diplomatinį įšalą su Jungtinėmis Valstijomis, kuris egzistavo iki tol, kai Kimas prieš metus pirmą kartą stojo į atviras derybas.
„Naujas kelias iš esmės nesiskiria nuo senojo“, – teigia ji. Taip gali būti todėl, kad Šiaurės Kinijos vadovas neturi kitų alternatyvų.
Trečiadienį D. Trumpas patvirtino pranešimus, kad iš Kimo sulaukė „puikaus laiško“. Jis pridūrė, kad su Šiaurės Korėjos lyderiu jo santykiai geri, tačiau surengti antrąjį aukščiausiojo lygio susitikimą „nėra skubos“.
Kimo puoselėjamos viltys išsaugoti asmeninius diplomatinius santykius su D. Trumpu buvo akivaizdžios iš jo vartojamos sąlyginės kalbos: jis teigė, kad „gali būti“ priverstas „išmėginti“ naują kelią. Juolab, kad jo, kaip Šiaurės Korėjos lyderio, pastabos JAV atžvilgiu buvo neįprastai palankios.
„Iš tiesų tai nėra grasinimas, – po Kimo kalbos žurnalistams paaiškino Robertas Carlinas, Stimsono centro mokslo darbuotojas. – Tai švelni formuluotė, labai sąmoninga, nes Kimas nenorėjo užtemdyti visų teigiamų dalykų, kuriuos prieš tai pasakė“.
