Asociacijos „Investors‘ Forum“ atliktas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimas parodė, kad Lietuvoje jau esančių investuotojų nuotaikos niūresnės nei įprastai. Investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ūkio perspektyvomis ketvirtąjį šių metų ketvirtį siekė 1,140 balo iš 2 galimų. Šis rodiklis žemesnis buvo tik 2015 m. pradžioje.
Pasak asociacijos vyr. politikos patarėjo Emilio Ruželės, šis indeksas kinta priklausomai nuo vykdomų reformų, politikų retorikos, įvykių pasaulyje. Taip pat yra atsižvelgiama ir į Lietuvos infrastruktūrą, darbuotojų užsienio kalbų žinojimą, telekomunikacijos paslaugų kokybę. Pastarieji rodikliai jau kelinti metai iš eilės yra labai aukšti.
„Investuotojų pasitikėjimas labiausiai sumenko dėl dviejų pagrindinių priežasčių: žemo politinės aplinkos stabilumo vertinimo ir atotrūkio tarp darbo jėgos produktyvumo ir atlyginimų augimo“, – DELFI teigia E. Ruželė.
Pasak jo, tikėtina, kad niūresnės nuotaikos laikysis iki pat rinkimų pabaigos, tuomet politinė situacija turėtų stabilizuotis.
„Mažesniam indekso rodikliui daug įtakos turėjo politinės rietenos, nuo kurių kartais nukentėdavo ir verslas. Taip pat investuotojų neužtikrintumą dėl politinio stabilumo kelia ir artėjantis rinkimų pavasaris. Įvestinus ankstesnių metų pokyčius būtų logiška tikėtis, kad indekso vertė turėtų pakilti kai bus aiškūs rinkimų rezultatai“, – teigia E. Ruželė.
Vis dėlto, kadangi paskutinį 2018 metų ketvirtį ženkliai pakilo bendro Lietuvos atvirumo užsienio investicijoms rodiklis, todėl, nepaisant to, kad indeksas sumažėjo, perspektyvos dėl ateities investicijų ir ūkio augimo – pozityvios, nurodo asociacijos vyr. politikos patarėjas.
Ragina susitelkti į dvi sritis
Sparčiai augant Lietuvoje atlyginimams, vis daugiau diskutuojama ir apie augantį atotrūkį tarp darbo jėgos našumo ir darbo užmokesčio. Sparčiai augant darbo užmokesčiui, o našumui nedidėjant, tenka didinti produkcijos ar paslaugos kainas. Tai turi įtakos ir Lietuvos konkurencingumo mažėjimui. Investuotojų požiūriu, šią problemą būtų galima išspręsti susitelkiant ties 2 pagrindinėmis sritimis: švietimu ir migracija.
„Švietimo sistema turėtų ne tik efektyviau panaudoti turimus resursus, bet ir paruošti kompetentingus ir besikeičiančiai darbo rinkai pasiruošusius žmones. Iš kitos pusės, labai svarbu paprastinti migracijos procedūras kvalifikuotiems darbuotojams. Turi keistis ne tik įstatymai, bet ir požiūris, turėtume būti atviresni ir pozityviai pasitikti nusprendusius dirbti ir kurti pridėtinę vertę Lietuvoje“, – sako E. Ruželė.
Anot jo, būtent gerėjanti švietimo sistema ir lanksčios migracijos procedūros yra būtinos sąlygos siekiant pritraukti daugiau užsienio investicijų į Lietuvą.
„O investicijos – vienintelis užtikrintas būdas didinti produktyvumą“, – prideda jis.
Indeksas – orientyras, ką tobulinti
E. Ruželės teigimu, tai, kad investuotojų pasitikėjimas Lietuvos perspektyvomis sumenko nereiškia, kad bus sunkiau pritraukti naujų investuotojų į Lietuvą. Veikiau, pasak jo, tai yra orientyras, kurias sritis reikia tobulinti, norint, kad investicinė aplinka būtų daug patrauklesnė.
„Pasižiūrėję į įmonių ateities planus matome, kad planuojama daugiau naujų darbo vietų, didesni atlyginimai ir didesnė paklausa prekėms ir paslaugoms. Geri „Investuok Lietuvoje“ darbo rezultatai taip pat neverčia abejoti dėl pozityvių prognozių 2019–tiems metams“, – mano E. Ruželė.
