1. Šiuolaikiškumas. Mada yra tai, kas šiuo metu populiaru ir aktualu tarp visuomenės narių, nesvarbu, ar kalbėtume apie aprangos stilių, ar apie gyvenimo būdą. Mada nėra susijusi su konservatyvumu, senosiomis tradicijomis ir vertybėmis. Būtent prieš tradicijas mada, siekdama pokyčių, nuolatos protestuoja. Todėl svarbu išsigryninti, kas jums svarbiau: senosios tradicijos ar šiuolaikiškumas?
2. Universalumas. Kultūrine prasme, tai, kas yra madinga, turi tenkinti visus, turi remtis bendrosiomis (universaliosiomis) nuostatomis. Pavyzdžiui, dalis žmonių rengiasi ekologiškais drabužiais, pagamintais iš natūralių medžiagų. Kadangi šiuo metu itin palaikoma ekologiškų rūbų idėja, galima teigti, jog juos dėvintys žmonės su mada žengia koja kojon.
3. Žaidimas. Madą galima palyginti su tam tikru žaidimu, pagyvinančiu kasdienybę. Tai tarsi ritualas, skatinantis mąstyti ir veikti tam tikru būdu. Šis žaidybinis elementas atsiranda ne tik tarp tam tikrų žmonių grupių, tokių kaip dizaineriai, pardavėjai, pirkėjai, tačiau ir tarp paties žmogaus, vertinant jį santykyje su savimi. Pavyzdžiui, madingas žmogus, ryte planuodamas savo dienos garderobą, jau sprendžia mados klausimus, vertindamas, ar potencialūs rūbai gražūs bei madingi, ar verčiau derėtų tokio pasirinkimo atsisakyti.
4. Demonstravimas. Žmogus, kuriam mada yra svarbi, nepraleidžia progos pademonstruoti savo polinkio tos mados laikytis. Žymių prekinių ženklų svarba, išpuoselėtų manierų apraiškos neretai byloja apie žmogaus norą parodyti aplinkiniams sąryšį su mada. Tokiu būdu žmogus demonstruoja, jog jis, besilaikydamas tam tikrų mados taisyklių, yra madingas.
5. Santykis tarp manęs ir subkultūros. Kadangi mada turi lokalumo elementą, reiškia, jog buvimas madingu tam tikroje aplinkoje ar subkultūroje neapsprendžia madingumo apskritai. Madingumas turi būti dinamiškas, prisitaikantis prie aplinkos. Naudojant vieną madingumo modelį, kuris tinka konkrečioje subkultūroje, galima labai stipriai nepataikyti su aprangos kodu, deklaruojamomis idėjomis, elgesio normomis, atvykus į kitą subkultūrą. Jeigu žmogus pats tai suvokia, iš dalies jis gali save laikyti maadingu.
6. Konfrontacija. Siekdamas būti madingas, žmogus automatiškai konfrontuoja su kažkuo, kas nėra madinga. Pavyzdžiui, dėl mados būti veganais pasiryžę žmonės jau konfrontuoja su visavalgiais, o tai sukelia konfrontaciją, iššaukiančią įvairias pasipriešinimo apraiškas. Susimąstykite, ar tam tikromis savo išvaizdos, elgesio apraiškomis statote sieną tarp savęs ir senųjų tradicijų šalininkų.
Abejojančius dėl savo santykio su mada psichologas T. Lagūnavičius ragina pasitikrinti pagal pateiktus kriterijus. Jeigu šalia visų kriterijų drąsiai galite pažymėti varnelę, reiškia, jog su mada esate artimai pažįstami, tačiau, jei visgi kriterijuose savęs neatradote, reiškia, jog labiau laikotės konservatyvumo, kuris nėra susijęs su mada.
Akcentuodamas mados lokalumą, tinkantį tik tam tikrai aplinkai, psichologas skatina jį įsidėmėti, tam, kad neprašautumėte, pavyzdžiui, apsivilkę sportinę aprangą, kuri madinga sporto klube, ateidami į operos ir baleto teatrą, kuriame mados visiškai kitokios.
