Prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį sakė, kad Pekinas „pasilieka galimybę imtis visų reikalingų priemonių“. Bet kokiu atveju Taivanas esą vėl bus suvienytas su žemynine dalimi. Tai, pasak Xi Jinpingo, pasitarnaus taivaniečių interesui ir gerovei.
Taip Kinijos prezidentas kalbėjo prisimindamas 1979 metų žinią Taipėjui, kurioje komunistinė vadovybė Pekine paragino Taivaną susivienyti ir nutraukti karinę konfrontaciją.
Kinija nuo pilietinio karo pabaigos ir Mao Dzedungo vadovaujamos Komunistų partijos pergalės prieš Guomindano nacionalistus 1949-aisaiais Taivano salą laiko separatistine provincija ir siekia ją susigrąžinti savo sąlygomis.
Nors Taivanas atsiskyrė nuo Kinijos, tačiau niekuomet formaliai nepriklausomybės nepaskelbė.
„Kinija privalo būti suvienyta ir bus suvienyta... tai neišvengiamas reikalavimas Kinijos tautos didžiajam atsinaujinimui naujojoje epochoje“, – pabrėžė Xi Jinpingas.
Kinija tebelaiko demokratinį Taivaną savo teritorijos dalimi, kurią reikėtų susigrąžinti, nors žemyninė dalis ir sala gyvena atskirai nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais.
Taivanas laiko save suverenia valstybe, turi savo valiutą, atskirą politinę ir teisinę sistemas, bet niekada nėra oficialiai paskelbęs nepriklausomybės nuo žemyninės dalies.
Kinijos ir Taivano santykiai buvo įtempti pastaruosius dvejus metus, nuo Tsai Ing-wen išrinkimo salos prezidente. Ši lyderė atsisako pripažinti Pekino poziciją, kad Taivanas yra „vienos Kinijos“ dalis.
Antradienį Tsai Ing-wen perspėjo Pekiną, kad Taivano žmonės niekada neatsisakys savo laisvės, nebūdingos autoritariškai valdomai žemyninei Kinijai.
Pekinas „privalo gerbti 23 mln. žmonių laisvės ir demokratijos reikalavimą“, taip pat „privalo laikytis taikių ir lygiaverčių sąlygų mūsų nesutarimams spręsti“, sakė ji.
„Viena šalis, dvi sistemos“?
Kad suderintų skirtumus tarp Kinijos ir Taivano politinės sistema bei pilietinės visuomenės ypatumų, Pekinas yra pasiūlęs remtis principu „viena šalis, dvi sistemos“, kuri buvo pritaikyta, kai Didžioji Britanija 1997 metais grąžino Kinijai Honkongą.
Tačiau kai kurie sako, kad vėlesni Honkongo visuomenės laisvės varžymai Taivane gali būti vertinami kaip neigiamas pavyzdys.
„Jie (Kinija) ryja Honkongą – ne vien politine, bet ir kultūrine bei ekonomine prasme“, – naujienų agentūrai AFP sakė prodemokratinių pažiūrų Honkongo įstatymų leidėja Claudia Mo.
Pasak jos, tik nedaugelis gali palankiai vertinti Xi Jinpingo užuominą, kad Honkongas ir Makao galėtų būti pavyzdžiai Taivanui, nes šiose teritorijose pastaraisiais metais laisvės sparčiai mažėjo.
„Visiškai akivaizdu, kad Honkongą visais atžvilgiais mėginama asimiliuoti su platesne žemynine Kinija. Kaip kuris nors taivanietis galėtų pagalvoti, kad tai veiks jų atveju?“ – stebėjosi C. Mo.
Tačiau kiti sakė manantys, kad Taivanas ilgainiui grįš į Kinijos glėbį.
„Žmonių širdys per vieną dieną nepasikeis, bet manau, kad (principas) „viena šalis, dvi sistemos“ yra būdas tai padaryti. Kad būtų pasiektas suvienijimas, gali prireikti, kad pasikeistų viena, dvi ar net trys kartos“, – sakė Honkonge 55 metų statybininkas, pavarde Lamas.
Pernai spalį dešimtys tūkstančių Taivano nepriklausomybės aktyvistų išėjo į gatves reikalauti oficialaus nepriklausomybės paskelbimo. Tokio pobūdžio didelė demonstracija buvo pirmoji per salos perėjimo prie demokratijos prieš daugiau kaip kaip 20 metų.
Tačiau kai kurie taivaniečiai sako, kad prastėjantys santykiai su Pekinu pakenkė verslui. Pensijų karpymai ir nedarbo dienų skaičiaus mažinimas taip pat didino nusivylimą stagnuojančia ekonomika, juolab kad atlyginimų augimas nesuspėja paskui didėjančias pragyvenimo išlaidas.
Praeitais metais Taivano valdančioji Demokratinės pažangos partija (DPP) patyrė triuškinamą pralaimėjimą kadencijos vidurio rinkimuose, todėl Tsai Ing-wen buvo priversta atsistatydinti iš jos pirmininkės pareigų.
Tuo metu Kuomintango partija (KMT), vadovavusi precedento neturinčiai santykių su Pekinu gerinimo kampanijai iki 2016-ųjų, kai į valdžią atėjo Tsai Ing-wen, sustiprino savo pozicijas.
Pastaraisiais mėnesiais Pekinas įvairiais būdais stengėsi mažinti Taivano vaidmenį tarptautinėje arenoje, be kita ko, blokuodamas salos dalyvavimą tarptautiniuose forumuose ir skatindamas oficialius Taibėjaus diplomatinius sąjungininkus nutraukti ryšius.
Kinija taip pat sėkmingai spaudė tarptautinės bendroves savo tinklalapiuose įvardyti Taivaną Kinijos dalimi.
Taivanas atmeta Kinijos raginimus vienytis
Taivano lyderė trečiadienį atmetė Kinijos prezidento raginimą pakartotinai prijungti Taivaną prie Kinijos pagal principą „viena šalis, dvi sistemos“.
Prezidentė Tsai Ing-wen sakė, kad Kinija privalo pripažinti Taivano Respublikos egzistavimo faktą.
Principu „viena šalis, dvi sistemos“ nusakomos gairės, panašios į tas, kurios yra taikomos Honkongui, tapusiam Kinijos dalimi, bet išsaugojusiam tam tikrą autonomiją.