Betono griaučiai darko Ispanijos kraštovaizdį net praėjus 10 metų po pasaulinės ekonominės krizės.
Sprogus ją sukėlusiam nekilnojamojo turto burbului, bankrutavus vystytojams, jų projektai liko neužbaigti.
Vien 2006-aisiais Ispanijoje buvo pastatyta beveik milijonas naujų namų – dešimt kartų daugiau nei per praėjusius metus.
Šiame mieste už 60 kilometrų nuo Madrido, turėjo apsigyventi 30 tūkst. žmonių.
Tačiau „miestai-vaiduokliai“ pamažu atsigauna, į juos pritraukiant naujų investuotojų.
„Siekiame pritraukti įvairias technologijų kompanijas, ypač susijusias su biochemijos ir kosmoso sektoriumi. Tai leidžia mums pritraukti kompanijų, kurioms reikia būstinių ne pačiuose miestuose, bet šalia.
Be to, turime greitąjį traukinį – tai leidžia mums pritraukti darbuotojų iš Madrido“, – sako miesto meras.
Pritraukti naujo verslo ir gyventojų padeda vystoma infrastrukūra, tikina meras – pernai duris atvėrė sporto klubas, veikia pradinė mokykla.
Turtą perėmę bankai pamažu parduoda būstus, šiandien čia jau 4 tūkst. gyventojų. Tačiau jie apgailestauja, kad procesas labai sudėtingas ir ilgai užtrunka.
„Kol jie ieško savininko, kol išsiaiškina, ar namai bus griaunami, ar ne, mes esame priversti gyventi šiuose namuose“, – pasakoja miesto gyventoja Anca Bejan.
Viena gyventoja 170 kv. metrų būstą įsigijo už 60 tūkst. eurų. Tačiau kas rytą atsikėlusi pro langą mato tuščius apleistus pastatus ir nerimauja dėl nesaugios kaimynystės, tačiau viliasi, kad ilgainiui tai pasikeis.
