„Deja, mūsų kolegos iš Europos, kurių veiksmuose mes norėtume matyti savarankiškumą, kol kas tam nelabai pasirengę ir seka paskui JAV net ir tais atvejais, kai tai akivaizdžiai prieštarauja jų interesams. Duosiu pavyzdį - balsavimas dėl Rusijos rezoliucijos palaikant Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties išsaugojimą“, - sakė S. Lavrovas.
Pasak jo, nors Europa ir pareiškė susirūpinimą dėl galimo JAV pasitraukimo iš šios sutarties, tačiau balsavo prieš Rusijos pasiūlymą. Todėl, pasak užsienio reikalų ministro, Rusija gali imtis atsakomųjų žingsnių.
Pristatė kariuomenės planus
Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad 2019 m. šalies karinės pajėgos pradės naudoti naujos kartos trumpo ir vidutinio nuotolio „žemė-oras“ raketų sistemas S-350 „Vityaz“, informuoja „Reuters“.
Ministerija taip pat pareiškė, kad 2018 m. Rusijos kariuomenė raketų sistemas „Pantsir-S“ ir S-400 dislokavo Krymo pusiasalyje, aneksuotame iš Ukrainos 2014 m., taip pat Arkties regione, Kaliningrado srityje ir Chabarovsko regione.
Pastaraisiais metais Rusija demonstravo jėgą užsienyje, o jos vaidmuo kariniuose konfliktuose Sirijoje ir Ukrainoje apkartino santykius su Vakarais.
Ginče su Rusija dėl dar vienos, ilgesnio nuotolio, raketų sistemos JAV pagrasino pasitraukti iš 1987 m. pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). JAV tvirtina, kad Rusijos raketų sistema „Novator 9M729“ (NATO vadinama SSC-8) pažeidžia sutarties sąlygas.
Sutartis draudžia ją pasirašiusioms šalims dislokuoti trumpo ir vidutinio nuotolio sausumos raketas Europoje. Rusija neigia, kad jos raketų kompleksai pažeidžia sutartį, ir kaltina JAV ieškant preteksto pasitraukti iš sutarties tam, kad galėtų kurti naujas raketas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad 2019 m. Rusija dislokuos ir ultragarsines raketas, galinčias nešti branduolinius užtaisus. Pasak V. Putino, šis žingsnis reiškia, kad Rusija dabar turi naujo tipo strateginį ginklą.
Kovo mėnesį Kremlius teigė, kad Rusija per ateinančius 5 metus sumažins savo karinį biudžetą žemiau 3 procentų bendrojo vidaus produkto lygio.
Naujos sankcijos
Apie agresyvius Rusijos planus byloja ir paskelbtos naujos sugriežtintos sankcijos Ukrainai.
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas šeštadienį pasirašė nutarimą, kuriuo uždraudžiama į šalį įvežti įvairius žemės ūkio produktus, alkoholinius gėrimus ir mašinas iš Ukrainos, kaip atsaką į Kijevo paskelbtas sankcijas Maskvai.
Tarp uždraustų importuoti ukrainietiškų prekių minimi kviečiai, kviečių ir rugių mišinys, salyklinis alus ir įvairių rūšių aliejai.
Be to, uždrausta įvežti mėsos, žuvies ir vėžiagyvių, moliuskų bei kitų vandens bestuburių ekstraktus ir sunką, vartoti paruoštą arba konservuotą žuvį, eršketų ikrus ir jų pakaitalus, konservuotas daržoves, vaisius, riešutus, uogienę, vaisių želę, marmeladą, vaisių arba riešutų tyrę, makaronus, vaisių ir daržovių sultis.
Be to, draudžiama importuoti vyną, įskaitant spirituotą, etilo alkoholį, tinktūras su spiritu, likerius ir kitus spiritinius gėrimus.
Eurazijos Ekonominės Sąjungos (EES) muitinės statistikos duomenimis, šių metų sausio–spalio mėnesiais Ukraina importavo į Rusiją 110,8 tūkst. tonų kviečių už 12,9 mln. JAV dolerių, 14,6 tūkst. tonų saulėgrąžų aliejaus už 11,1 mln. už JAV dolerių, 1,7 tūkst. tonų šokolado už 5,2 mln. JAV dolerių, bei 1,9 tūkst. tonų duonos ir miltinių konditerijos gaminių už 3,1 mln. JAV dolerių.
Remiantis Nacionalinės vartotojų apsaugos sąjungos duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių iš Ukrainos buvo importuota degtinės už 138 tūkst. JAV dolerių, – vos 0,3 proc. viso šio alkoholinio gėrimo importo į Rusiją, taip pat spiritinių tinktūrų už 182 tūkst. JAV dolerių ir putojančio vyno už 212 tūkst. JAV dolerių (0,2 procento).
Kalbant apie alkoholinius gėrimus, daugiausia buvo įvežta iš vynuogių gaminamų gėrimų – už 15,7 mln. JAV dolerių (2 proc. viso Rusijos importo).