Ko gero, daugeliui žmonių, ėjusių mišku ir netikėtai išvydusių gyvūno pėdsakus, pirmoji į galvą šovusi mintis buvo „kad tik ne vilkas“. Tam, kad miško lankytojai jaustųsi saugiau ir atpažintų, kas dar be jų šiuo matu vaikštinėja tame pačiame miško plote, GRYNAS.lt kartu su gamtininkais surinko kai kurių miško žvėrių pėdsakų nuotraukas.
Suaugusio vilko pėdos ilgis yra 10 – 13 cm, o plotis apie 8 – 10 cm.
Vilkai gyvena šeimomis, kurias sudaro vilkė motina, vilkas tėvas ir vaikai iki 2-3 metų. Poras vilkai sudaro visam gyvenimui. Šeima užima teritoriją, kurioje gyvena ir medžioja. Vilkų šeimą savo teritoriją nuolat žymi ir saugo nuo kitų vilkų. Vilkai dar vadinami miško sanitarais, nes jų grobis dažniausiai yra ligoti, sužeisti ar seni gyvūnai. Daugiausia minta kanopiniais ir bebrais.
Suaugusios lapės pėdos ilgis yra apie 5 – 5,5 cm, o plotis apie 4,1 – 4,6 cm.
Lapės gyvena šeimomis, o poras, kaip ir vilkai, sudaro visam gyvenimui. Lapės taip pat šeimomis užima teritorijas, kurias žymi nuo kitų lapių šeimų. Daugiausiai minta smulkiais žinduoliais, paukščiais, vabzdžiais. Mėgsta vaisius ir uogas. Paprastai lapės, atsivedusios jauniklius, slepiasi urvuose. Jų galima rasti ir miško pakraščiuose, ir melioracijos griovių šlaituose, netoli apleistų sodybų. Jaunikliams paaugus urvai apleidžiami ir ilsimasi maitinimosi ar kitose saugesnėse vietose.
Manguto pėdos ilgis yra apie 4,2 - 4,8 cm, o plotis apie 4,5 - 5,2 cm.
Šis gyvūnas gyvena šeimomis, poras sudaro visam gyvenimui. Turi vieną pastovią ir kelias laikinas slėptuves. Joms paprastai naudoja lapių ar barsukų urvus. Netoli maitinimosi vietų būna ir jų „išvietė“. Įdomu tai, kad mangutai – vieninteliai šuniniai, užmiegantys žiemos įmygiu. Todėl žiemą miškuose yra maža galimybė pamatyti jų pėdsakus. Minta jie varlėmis, vabzdžiais, driežais, paukščiais, neatsisako uogų, vaisių.
Mangutai laikosi miško pakraščių, jaunuolynų, upių, apsemiamų pievų pakrančių, pelkėtų vietų. Tiesa, esant progai, naudojasi apleistais urvais. Patys kasa nesudėtingos struktūros urvus, po medžio šaknimis ar medžių išvartomis
Lūšies pėdos ilgis yra 7 – 9,5 cm, o plotis apie 6 – 9 cm.
Lūšys, skirtingai nei prieš tai aprašyti žvėrys, gyvena pavieniui. Patinas nepadeda auginti jauniklių. Lūšis užima teritoriją, kurioje gyvena ir medžioja.
Lūšis dar vadinama didžiąja miško kate. Ji minta pelėmis, kiškiais, paukščiais, stirnomis. Aukų tykoja ir netikėtai ant jų užšoka.
Gyvūnas jautrus aplinkos pokyčiams. Pastovus lūšies guolis yra tik veisimosi periodu. Lūšys laikosi mišrių ar spygliuočių miškų, kuriuose gausu išvartų ir tankių jaunuolynų. Tačiau jos taip pat naudojasi miškų keliais ir kitas infrastruktūriniais objektais, kurie leidžia greitai ir saugiai judėti iš vienos vietos į kitą.
Ūdrų priekinės ir užpakalinės letenos šiek tiek skiriasi. Priekinio pėdsako ilgis yra apie 6,5 – 7,0 cm, o plotis apie 4,5 – 6 cm. Galinio pėdsako ilgis – apie 7 – 13,5 cm, plotis – apie5,5 – 7 cm.
Ūdros įsikuria srauniuose upeliuose, žolėmis apaugusiuose ežeruose, melioracijos kanaluose. Ūdros dažniausiai minta žuvimi, tačiau taip pat valgo vėžius, varliagyvius, paukščius, vabzdžius. Valgo krante, maistą suėmusi priekinėmis letenomis. GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad patinai valdo ne mažiau 16 km upės ruožą. Vieno patino teritorijoje gali gyventi net kelios patelės su jaunikliais.
Barsukų, kaip ir ūdrų, užpakalinės ir priekinės letenos šiek tiek skiriasi. Priekiniai pėdsakai dažniausiai yra apie 4,7 – 5,2 cm ilgio ir 5 – 5,7 cm pločio, o galiniai – 6,5 – 8,4 cm ilgio bei 4,5 – 4,9 cm pločio.
Barsukai gyvena miškuose, šlaituose, kartais krūmuose, ganyklose ir net pievose, bet arti miško. Tiesa, gruodį – kovą miega žiemos įmygiu, todėl žiemą miške juos pastebėti tikimybė maža. Barsukai gyvena šeimomis. Dažnai poras jie sudaro visam gyvenimui.
Minta varlėmis, pilkaisiais pelėnais, vandeninėmis žiurkėmis, kurmiais, sliekais, moliuskais, karkvabalio lervomis, tačiau neatsisako ir augalinio maisto.
Gražuolės stirnos pėdsakų ilgis ir plotis priklauso nuo jos amžiaus. Suaugusio gyvūno: ilgis apie 4–5,3 cm, o plotis apie 3–4 cm. Paaugusių šiųmečių: ilgis apie 3 cm, o plotis apie 2 cm. Jauniklių: ilgis apie 1,5 cm, o plotis apie 1 cm.
Tauriųjų elnių (suaugusių individų) pėdsakų ilgis yra apie 7–11 cm, o plotis apie 5,5–7 cm. Jauniklių iki 3 metų apie ilgis: 4–5,5 cm, o plotis apie 3,5–5 cm.
Briedžių pėdsakų ilgis (plotis atskirai neskaičiuojamas) priklauso ne tik nuo žvėries amžiaus, bet ir nuo to, ar pėdsaką paliko patinas, ar patelė. Pavyzdžiui, suaugusio patino – apie 15,5 cm, o suaugusios patelės – apie 14 cm. Trimečio – dvimečio individo – apie 12 cm, vienerių metų apie 10 cm, o jauniklio – apie 6 cm.
Šernų jauniklių pėdsakai yra apie 3 cm, vienmečių – apie 4 cm, dvimečių – apie 5,5 cm, trimečių – apie 7 cm, o suaugusiųjų – apie 9 cm.
Stumbras laikomas stambiausiu gyvūnų Lietuvoje. Jo priekinių kojų pėdosyra 10–15 cm ilgio ir 10–15 cm pločio, o užpakalinių– apie 12–15 cm ilgio ir 8–10 cm pločio.
Stirnos, elniai, briedžiai, šernai ir stumbrai yra priskiriami kanopiniams gyvūnams. Tiesa, elniai, stirnos ir briedžiai atskirai sugrupuoti į elninius žvėris.
Elninių patelė augina jauniklius viena. Kelios patelės gali susiburti ir prižiūrėti jauniklius kartu. Žiemos metu šie žvėrys buriasi į didesnius būrius, dažniausiai atskirai patinai ir patelės su jaunikliais. Rujos metu patinas suformuoja tikrus haremus.
Elniniai yra žolėdžiai. Jie linkę rinktis lengvai virškinamą maistą – lapus, jaunus žolės ar medžių ūglius. Žiemą priversti valgyti žievę, sumedėjusius ūglius, krūmokšnius.
Kanopiniams priskiriamų šernų patelės augina jauniklius atskirai nuo patinų. Tačiau gyvena šernai bandomis, kurias sudaro patelės ir jų jaunikliai. Vyresni patinai laikosi pavieniui arba formuoja patinų grupeles. Rujos metu patinas taip pat suformuoja haremus.
Šernai yra visaėdžiai gyvūnai. Minta žoliniais augalais, jų šaknimis, šakniastiebiais, šakniagumbiais, medžių bei krūmų dalimis, sėklomis, uogomis, vaisiais, grybais, samanomis, bestuburiais gyvūnais, varliagyviais, ropliais, peliniais graužikais, dvėseliena.
Stumbrai (taip pat kanopiniai) gyvena bandomis, kurias sudaro patelės ir jų jaunikliai. Bandą valdo patelė vedlė. Vyresni patinai laikosi pavieniui arba formuoja patinų grupes.
Stumbrai yra atvirų vietovių žolėdžiai, aktyviai keičiantis kraštovaizdį pagal save. Daugiausia minta žole, bet gali nusiskabyti ir šakelių bei lapų. GRYNAS.lt jau rašė, kad stumbrai ilgą laiką Lietuvoje buvo laikomi išnykę.
Pėdsakyste besidominti Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ narė Lina Paškevičiūtė apibendrina, kad norint atpažinti pėdsaką, reikia atkreipti dėmesį į jo dydį ir formą.
„Visada svarbu dydis, forma, atsispaudusių pirštų skaičius“, – sako ji.
