Visos problemos kyla iš to, kad vyrai koncentruojasi į seksą, moteris – į dvasinius dalykus ir saugumą... Įvyksta santuoka, vyras supranta kad vedė gražią kvailutę, kuri po trejų metų atrodo ne tokia ir graži, kuri nebenori jo, užsiciklina tik buityje, vaikuose ir materijoje.
Lovoje „atidirba“ pro sukąstus dantis. Moteris tekėjo už vyro, kuris buvo išsilavinęs, perspektyvus, be to, buvo laikas tekėti, norėjo vaikų, norėjo socialinės padėties, kurią jis užtikrina... Bet jis niekada jos netraukė fiziškai, ji niekada nejautė jausmo, kai vien nuo vyro žvilgsnio linksta keliai... Su metais santuokoje seksas tampa nuobodi pareiga... Taip ir kankinasi didžioji dalis Lietuvos šeimų – kankina save, kitą, vaikus, gal ir meilužius... O viskas taip paprasta, bet kartu ir sudėtinga...
Reikia ieškoti Žmogaus, kuris tave myli, jaučia, kuris tau atsiveria siela, tada visi kiti dalykai tarp vyro ir moters vyks lengvai savaime, žmonės jaus pilnatvę ir bus laimingi. Todėl vyrai moteryje turi ieškoti ne tik patrauklios patelės, bet ir artimos sielos, o moterys turi žinoti, kad vyras turi būti ne tik draugas, jis yra patinas, kurio nepatenkinti seksualiniai poreikiai žiauriai kerta per jo savivertę. Todėl meilė yra varomoji gyvenimo jėga, bet ne visiems ją pasiseka rasti – nusimesti rūbus prieš kitą žmogų yra niekis, apnuoginti sielą gali ne bet kas...
Kokia jūsų nuomonė, kodėl įvyksta skyrybos? Kada nukrenta rožiniai akiniai ir nebeįmanoma ignoruoti blogųjų partnerio savybių? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt arba spauskite ČIA.
