Robotų tėvynėje mašinoms sekasi ne visada: pakeisti pigiai dirbančias rankas neskubama

Šalis, į automobilių gamyklas atvedusi robotus, regis, yra pasiryžusi išlikti senamadiška žemės ūkyje, į kurį stengiasi pritraukti daugiau užsienio darbuotojų, kad papildytų senstančią darbo jėgą.

Šį mėnesį įvykęs Japonijos parlamento balsavimas, kuriuo buvo siekiama plačiau atverti duris užsienio darbuotojams, patvirtina, kad, nepaisant vyriausybės paramos ir milijonų dolerių „Kubota Corp.“, „Panasonic Corp.“ ir kitų kompanijų investicijų į aukštųjų technologijų žemės ūkį, artimiausiu metu robotai žemės ūkio darbininkų tikrai nepakeis.

Yasujiui Kakuzakiui, 67-erių metų pomidorų augintojui, tai pirmiausia atsiremia į kainą.

„Mes neturime galimybių skirti didelių finansų“ gamybos automatizavimui, savo ūkyje Čibos prefektūroje į rytus nuo Tokijo kalbėjo Y. Kakuzakis.

Įstatymų pakeitimus jis vertina palankiai ir jau pasinaudojo ankstesne programa, kuri leido priimti užsieniečius dirbti stažuotojais, pasamdydamas penkis darbininkus iš Vietnamo.

Y. Kakuzakis pradėjo nuo vieno stažuotojo prieš 10 metų, kai pamatė, kad pačiam tęsti darbus laukuose darosi per sunku, tačiau nesugebėjo rasti japonų, kurie norėtų dirbti už vyriausybės nustatytą minimalų atlyginimą. Nuo to laiko jis padidino savo ūkį daugiau nei dvigubai – iki maždaug dviejų akrų.

Viena iš stažuotojų, Tran Thi My, į ūkį atėjo 2016 m. vasarį ir dirba septynias valandas per dieną, šešias dienas per savaitę už 895 jenas (8 dolerius) per valandą – toks yra minimalus darbo užmokestis Čiboje. Šitiek gaudama ji teigia vis dėlto uždirbanti pakankamai, kad po trejų metų, kai sutartis baigs galioti, galėtų įsigyti namą Vietname.

„Jeigu būčiau likusi Vietname, man būtų tekę triūsti mažiausiai 15 metų, kad uždirbčiau pakankamai pinigų naujam namui“, – tvirtina 29-erių metų motina.

Y. Kakuzakio metinis darbo užmokestis penkiems darbuotojams – maždaug 10 milijonų jenų. Iš savo pomidorų jis kasmet uždirba apie 50 milijonų jenų. Ir nors „Panasonic“ jau kuria pomidorų derliaus surinkimo robotą, jis nebus baigtas iki 2020 m.

Šie paskaičiavimai leidžia prognozuoti, kad balandžio mėnesį įsigaliojus naujoms taisyklėms žemės ūkis įdarbins apie 7300 užsienio darbuotojų per metus – daugiausia iš visų pramonės šakų. Numatoma, kad iki 2024 m. kovo mėnesio šis skaičius išaugs iki 36 500. Įdarbinti užsieniečius tikisi ir kitos pramonės šakos, tarp jų – senyvų žmonių globos įstaigos, restoranai ir viešbučiai.

„Man neramu, kad žemos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio įdarbinimas siekiant papildyti vietinę darbo jėgą gali pakenkti Japonijos pastangoms efektyviai diegti naujoves, – teigia Hisakazu Kato, Tokijo Meidži universiteto ekonomikos profesorius. – Jeigu įdarbinti užsieniečius bus pigiau nei pirkti mašinas, nebus atliekamos būtinos investicijos“.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Japonijos ūkininkų skaičius nuo 1995 m. sumažėjo 56 proc. ir dabar siekia 1,82 milijono. Vidutinis jų amžius per tą patį laikotarpį išaugo nuo 59 iki 67 metų, nes daugelis ūkininkų išeina į pensiją nepalikdami įpėdinių, mat jų vaikai verčiau renkasi miestietišką darbą biure, kur geresnis darbo užmokestis.

Bandydama spręsti šią problemą, Japonijos žemės ūkio ministerija 2014 m. pradėjo įgyvendinti „pažangaus žemės ūkio“ politiką, skatindama robotikos ir informacinių technologijų plėtrą, kad būtų didinamas ūkių našumas. Mašinų gamintojai, tokie kaip „Kubota“, jau sukūrė savarankiškai važiuojančius traktorius, kainuojančius apie 11 milijonų jenų, ir pesticidus purškiančius dronus, kurie perima bent dalį darbo laukuose. Parduotuvių tinklo operatorius „Seven-Eleven Japan“ kitais metais atidarys savo pirmąjį automatizuotą salotų ūkį, kurį įrengti kainuos 6 milijardus jenų.

Tokijo „Yano Research Institute“ prognozuoja, kad Japonijos išmanaus žemės ūkio rinka per metus išaugs 14 proc. ir šiais fiskaliniais metais sieks 14,7 milijardo jenų, o per ateinančius penkerius metus beveik padvigubės iki 33,5 milijardų jenų.

Tačiau nauji imigracijos įstatymai reiškia, kad Japonijos ūkiuose dirbančių užsienio darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį padidės penkis kartus. Išliks ir stažuočių programa. Birželio pabaigoje žemės ūkyje dirbo daugiau kaip 285 tūkst. stažuotojų – nuo 2017 m. pabaigos jų skaičius išaugo beveik 4 proc.

Vyriausybė prognozuoja, kad per ateinančius penkerius metus pagal naujus įstatymus visose Japonijos pramonės šakose bus įdarbinta apytikriai 350 tūkst. užsienio darbuotojų.

Vis dėlto užsieniečių įdarbinimas nėra ilgalaikis sprendimas, pastebi Kazuki Ishida, Tokijo „Norinchukin Research Institute“ ekonomistas.

„Turint omeny, kad atotrūkis tarp Japonijos ir kitų Azijos šalių darbo užmokesčio mažėja, o žemės ūkio darbuotojai uždirba mažiausiai iš visų Japonijos darbininkų, darbo jėgos stygių žemės ūkyje tikriausiai jusime ir toliau“, – teigia jis.