„Šiam svarbiam įvykiui televizijos kanalai rusus ruošia kelias dienas. Jis turėtų simbolizuoti prezidento atvirumą, prieinamumą ir parodyti žmonėms, pirmiausia iš regionų, jog jų problemos rūpi. Tačiau ši iliuzija išgaruoja vos po kelių valandų – tiesą sakant, iš karto išjungus kameras“, – teigiama straipsnyje.
„Visi klausimai, nepriklausomai nuo jų turinio, tėra tik nuvalkiotos tezės ir iš anksto paruošti šablonai, suteikiantys prezidentui galimybę pasirodyti gero linkinčio, supratingo ir visą tautą mylinčio bei pasirengusio ryžtingai čia ir dabar spręsti paprastų žmonių problemas lyderio vaidmenį. Užduoti papildomą klausimą – neįmanoma misija. Toks požiūris, panašu, išliks dar ilgai“, – pastebi K. Vagner.
Vienas iš valstybinės televizijos žurnalistų konferencijoje pacitavo Aleksandro Kudrino žodžius apie silpną Rusijos ekonomikos vystymąsi. Į tokį pareiškimą V. Putinas su šypsena atsakė, jog A. Kudrinas – neblogas ekspertas, kurio nuomone jis pats dažnai kliaujasi.
Tai, anot K. Vagner, turėjo visiems parodyti, jog Rusijos prezidentas V. Putinas moka priimti konstruktyvią kritiką.
„Visgi iš to nieko neišėjo: jis, kaip kad ne kartą pasitaikė ir ankstesniais metais, pasikartojo, jog būtina keisti ekonomikos struktūrą, šiuo metu praktiškai besikliaujančią išskirtinai eksportu, todėl valdžia, anot prezidento, jau skiria milžiniškų investicijų skaitmeninėms technologijoms ir robotikai“, – rašoma leidinyje.
Tą akimirką, rašo žurnalistė, dauguma salėje buvusiųjų greičiausiai prisiminė keistoką projektą, neseniai parodytą viename iš valstybinės televizijos reportažų – galiausiai paaiškėjo, kad tai nebuvo joks ypatingai modernus robotas, o paprasčiausiai roboto kostiumu perrengtas žmogus.
„Tai, kad suminkštėjęs V. Putino požiūris į kritikus galioja toli gražu ne visiems, drįstantiems jį kritikuoti iš tikrųjų ar viešinančių jam nepatogią informaciją, nuo eilinių žiūrovų akių buvo slepiama: internetinio žurnalo „The Insider“ vyriausiojo redaktoriaus Romano Dobrochotovo, vykdžiusio Sergejaus Skripalio apnuodijimo tyrimą, į salę paprasčiausiai neįleido, nors jis ir buvo užsiregistravęs ir galėjo pateikti visus reikiamus dokumentus.
Praktiškai visas iki vienos užsienio politikos temas V. Putinas naudojo tam, kad galėtų apkaltinti Vakarus „rusofobija“, o su sankcijomis, anot Rusijos prezidento, Rusija susidoroja gana lengvai, juk klesti žemės ūkis – tai mėgstamiausias V. Putino argumentas klausimais, susijusiais su sankcijomis, kurios iš tikrųjų kaip reikiant kenkia Rusijos ekonomikai.
„Reaguodama į Europos jai įvestas sankcijas, Rusija mainais pritaikė draudimą į šalį įvežti produktų iš kai kurių Vakarų šalių, tad dabar rusai priversti gaminti žymiai daugiau. Dėl šios priežasties drastiškai suprastėjo kai kurių produktų kokybė, ypač pigesnių“, – skelbiama straipsnyje.
„Branduolinio karo galimybės klausimu V. Putino retorika buvo gana švelni, nors pastaruoju metu jis vešai kalbėjo visai kitaip“, – atkreipia dėmesį Vokietijos žurnalistė.
O juk „sėti baimę ir girtis branduoliniais ginklais viena iš pagrindinių Rusijos užduočių – konvenciniame kare Rusija būtų priversta pripažinti Vakarų pranašumą“.
„Kalbant apie situaciją regionuose, čia klausimų ir atsakymų schema viena ir ta pati: žurnalistas įvardija problemą, (...) V. Putinas duoda pastabų, pažada bėda pasirūpinti ir ją išspręsti. Apgaulingas tikėjimas, kad pagalba bus, vos tik V. Putinas apie tai sužinos, tai vienas iš šio prezidento populiarumo garantų“, – konstatuoja žurnalistė.