Reikia išsukti eilinį Skardžių? Širinskienė gula ant ambrazūros. Mažinamas ekspertų dalyvavimas Seimui priimant įstatymus, kad opozicija mažiau galėtų šakotis? Širinskienė kaip čia buvus. Reikia prastumti finansavimą Kirkilo partijai? Prie įsipareigojimų NATO dėl gynybos Seimo teologė drąsiai priklijuoja siūlymą skirti iš biudžeto pinigų LSDDP šauniam batalionui.
Reikia išvaryti Karbauskio sugalvotus demonus iš LRT? Širinskienė kyla, gula kryžium ir vėl ropoja į beveik metus trukusias atakas prieš žiniasklaidą su gandro vėliava rankoj ir žaliu žodžiu lūpose.
Karbauskio nurodymu kuriama dar viena laikinoji komisija „Dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams“? Pirmininkė – Širinskienė.
Yra nuomonė apskųsti G. Landsbergį VTEK? Skundą suraito Širinskienė. Na, ir kas, kad nepasitvirtins. Reikia portalui nurodyti, apie ką jie turėtų rašyti? Temas surašo Seimo teologė.
Sąrašą galima tęsti. Bet ir be tęsinio matyti itin įdomus pokytis, palyginti su 2017-aisiais. Per šiuos besibaigiančius metus jie pamiršo pirmųjų metų šūkį „baikit patyčias, leiskit dyrpt!“
Patys ėmė tyčiotis. Iš visų ir visaip. Kurie ne su jais, o svarbiausia – silpnesni. Iš jaunųjų gydytojų. Mokytojų. Ugniagesių. Iš žodžio ir spaudos laisvių. Rinkos ekonomikos. Verslo. Bankų. Sveiko proto. Konstitucijos.
Pilietinė taika Lietuvoje, ir iki tol buvusi ūkuose, šįmet nutolo dar per kelis šviesmečius. Valstiečiai sąmoningai skatino visuomenės susipriešinimą. Jie priešino Lietuvą kaip galėjo ir kur tik galėjo.
„Apačias“ kurstė prieš „elitą“. Kurio asmeninė sudėtis valstiečių burnose keitėsi pagal Mėnulio fazes. Pirkėjus siundė prieš pardavėjus. Bankų klientus – prieš bankus. Vieną profesiją – prieš kitą. Jei galėjo, varė pleištą profesijos viduje. Taip vienus mokytojus nustatinėjo prieš kitus.
Pleišto principas buvo įtvirtintas mokytojų darbo apmokėjimo sistemoje. Mokyklose, kurios dėl mokinių trūkumo turėtų būti uždarytos, mokytojams, jei tik reikia, nurodyta mokėti kad ir už orą. Mokyklose, kuriose mokinių yra per daug, padidinti ir taip per dideli krūviai mokytojui.
Rezultatas: kuo prastesnis bus vaikų išsilavinimas uždarytinose mokyklose, tuo brangiau jis kainuos mokesčių mokėtojams.
Dar viena reforma – vaiko teisių apsauga, ir dar vienas Vyriausybės fiasko. Skandalų serija, bet kada galinti peraugti į dar vieną Garliavą. Jei tik kortos sukris.
Abiem atvejais tinka tas pats dėsnis. Jei reformą pradedi tik tam, kad galėtum pasigirti, jog esi reformatorius, geriau nepradėk. Sveikatos apsaugos atveju būtent taip Vyriausybė ir elgėsi. Bet kaip tik sveikatos apsaugoje reformų nebegalima atidėlioti. Bet premjero žinia jauniems gydytojams šįmet buvo kaip girto gangsterio: jei nepatinka čia dirbti pusvelčiui, varykit Lietuvos.
Įstatymų leidyboje visas garas šįmet nuėjo švilpukui. Seimas užsiiminėjo politine archeologija. Visus metus bent kelios Seimo laikinosios komisijos bandė išsiaiškinti, kas galbūt ką nors kada nors praeityje padarė ne taip?
Rezultatas – apskritas nulis. Pvz., jeigu Seimo laikinosios komisijos LRT finansinei veiklai tirti sąnaudas bandytume skaičiuoti žmogaus darbo valandomis, gautume maždaug tokią pat katastrofą kaip Chruščiovo bandymą pakeisti Lietuvoje kviečius kukurūzais. Visus metus dirbo galybė Seimo narių ir darbuotojų, VMI, FNTT, STT, VPT ir daugybė kitų tarnybų tikrino, rašė raštus.
Nepaisant šimtų valdininkų ir politikų laiko sąnaudų, korta Karbauskiui nepaėjo. Pirmininkas gavo štangą nuo savų, ką buvo galima prognozuoti iš pat pradžių. Tai kam visa kebeknė ir isterija? Turbūt tik tam, kad nuslėptų visišką savo nesugebėjimą valdyti valstybės.
O štai nešvarios rusiškos salietros importo klausimu tebesame ten pat, kur ir prieš metus. Į 24 Jakilaičio klausimus neatsakyta. Nors Karbauskis viešai pažadėjo atsakyti dar prieš metus ir dvi savaites.
Per tą laiką kilo naujų bjaurių klausimų. Dėl „Agrokoncerno“ santykių su Putino draugeliu Rotenbergu. Dėl Karbauskiui priklausančios trąšų gamyklos Baltarusijoje. Jokia Seimo komisija to netyrė. O juk Seimo komisijos jei ir turėtų ką tirti, tai tiktai tokius dalykus.
Apie tokias „smulkmenas“, kaip tautinių kostiumų dalijimas per dėdes ir dėdienes iš „Agrokoncerno“, nuolat Pirmininko supainiojamus viešus ir privačius interesus, sistema tapusius turto deklaravimo pažeidimus jau nebekalbame. Tai tapo kasdienybe.
Karbauskis ir Skvernelis per šiuos metus dar labiau suartėjo ir supanašėjo. Abu kasdien vis garsiau dėl visų negandų kaltino buvusias vyriausbes. Kadangi su ką tik buvusiais valdžioje socialdemokratais yra koalicijoje, kaltinimai tiesiog išsigimė. Premjeras dėl visų nelaimių kaltino tik tuos buvusius valdžioje, kurie buvo valdžioje dar prieš pastarąjį kartą buvusius.
Žodžiu, užsukęs pas Ainošių ir pamatęs, ką tas pridirbo, Skvernelis su Ainošium choru kaltino dėl to kažkada čia gyvenusį Kaipošių.
Apibendrinant galima sakyti, kad 2018-ieji buvo metai, kai Skvernelis nustojo net ir vaidinti profesionalą. Apsistatęs politikos mėgėjais premjeras darė viską, kad žodis „profesionalas“ būtų aptapšnotas negrįžtamai ir taptų Lietuvoje keiksmažodžiu per amžius.
Turime pripažinti, kad Ministrą Pirmininką čia lydėjo nereali sėkmė ir jam tai pavyko su kaupu.
Trijų ministrų „profesionalų“ staigus atleidimas bėgėdiškai apnuogino Skvernelio politinį stotą. Kultūros ministro paskyrimas rodo, kad vieni politiniai lengvasvoriai keičiami kitais lengvasvoriais, neturinčiais jokios patirties politikos ringe, bet ir tai trijų ministrų paieškos beviltiškai užsitęsė.
Ministrų rokiruotė atskleidė, koks Skvernelis yra silpnas kaip pirmasis ministras. Kaip žinoma iš gamtos, kuo mažesnis ciūcis, tuo garsiau skalija. Premjeras irgi vis garsiau loja ant opozicijos. Visi silpni premjerai taip elgiasi. Taip darė Vagnorius, Kirkilas ir Butkevičius. Ne išimtis buvo ir Kubilius. Bet, išskyrus Butkevičių, nė vienas premjeras po valstybės pripažinimo nepaistė apie perversmus, kuriuos rengia žurnalistas. Tiesą sakant, net ir Butkevičius kalbėjo ne apie opozicijos ir žurnalisto perversmą.
Visus šiuos metus premjeras ritosi vis žemyn. Pradėjo vaučeriais, kurie leis geriau gyventi vargšams, o baigė tuo, kad vaučeriai leis geriau gyventi tik tiems prekybininkams, kurie bus valdžios malonėje. Pradėjo keistais laiškais užsienio investuotojams, o baigė kliedesiais apie tai, kad vienas skandinavų bankas privalo būti parduotas.
Galiausiai įpainiojo į savo kliedesius apie perversmus žvalgybas. Baigėsi kochma. Surado „šnipą“ A. Paleckį, kuris, nors ir yra be galo nesimpatiškas tipas, bet jo galimybės šnipinėti yra tokios pat, kaip Karbauskio karvės galimybės gerai pasirodyti su pačiūžomis ant Lukiškių aikštės ledo.
Faktiškai Skvernelis šiuos metus ne valdė šalį, o tik kasdien vis atkakliau ieškojo antrojo savo Igarioko. Kad vėl prieš kokią politikos moterį galėtų pasirodyti, koks jis raitelis šaunus ir pasakyti, kad tik jis tinka Daukanto a. rūmams. O jam surado tik Rotfronto agitatorių be vieno šulo.
Ką dar galime gero pasakyti apie praeinančius metus?
Žemės ūkio ministras, prašydamas lietaus, meldėsi katalikų papročiu kažkur netoli Plungės. Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas palaikė jautrų ryšį su „Sirijaus“ sektos įkūrėja Mikušina, kuri kasdien tiesiogiai pasišneka su Jėzumi ir Zaratustra.
Seimo valstiečiai K. ir S. į Seimą atvedė daktarą Partapą Chauhaną, galintį be jokių ten brangių vaistų išgydyti visus vėžius ir išvis viską. NTAKD įvedė cenzūrą, interviu su vieno garsaus likerio kūrėju Respublikos vardu uždrausdamas minėti gėrimo pavadinimą. Seimo valstietis K. Vyriausybės vado kalbas pagal emocinį įkrūvį prilygino paties fašistų vado Mussolinio kalboms.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, vienvaldiškai perduodama Pirmininko emocinį įkrūvį, vadovavo teologė Širinskienė. Ir tuo viskas pasakyta apie Lietuvą 2018-aisiais nuo Viešpaties gimimo. Dar vieneri prarasti metai, kalba netikę gyvuliai kūtėje.