Kaimynių projektai naudingi visam regionui
Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, komentuodama Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, tikino, kad tik dabar prasideda glaudi abiejų valstybių energetikos rinkų integracija: „Esame proveržio momento, betarpiškai turėsiančio įtakos mūsų šalies ir regiono saugumui, liudytojai.”
U. Doroszewska, kaip vieną iš energetinio bendradarbiavimo projektų, išskyrė antžeminės elektros jungties „LitPol Link” statybas tarp Lietuvos ir Lenkijos. Elektros tinklų sinchronizacijos projektas, anot pašnekovės, turi ir simbolinę reikšmę.
„Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo dėka visą Baltijos šalių regioną prijungsime prie kontinentinės Europos elektros tinklo, žymiai padidindami jo nepriklausomumą ir saugumą. Tai bus labai sudėtinga užduotis technine prasme, tačiau mūsų bendro pasiryžimo dėka galėsime tai padaryti. Lenkija puikiai supranta Lietuvos abejones, susijusias su buvimu BRELL (posovietinėje elektros jungčių – DELFI) grandyje”, – tikino U. Doroszewska.
Dujotiekio jungties – GIPL – tarp Lietuvos ir Lenkijos statybas ambasadorė nurodė kaip dar vieną svarbų energetinio bendradarbiavimo projektą. GIPL jungties statybas U. Doroszewska įvardijo kaip sėkmės istoriją: „Su dideliu dėkingumu stebime Lietuvos veiksmus dujų rinkos liberalizavimo labui. <...> Lietuva pirmoji regione sugebėjo nutraukti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir atsisakyti ilgalaikių sutarčių.”
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Lenkijos paramą šiuose energetiniuose projektuose išskiria kaip būtiną, nes tik per Lenkiją gali būti pasiekta kontinentinė Europa, o tuo pačiu ir didesnis Baltijos valstybių energetinis saugumas: „Lenkija vaidina išskirtinį, o tam tikrais atvejais, kaip sinchronizacijos ar GIPL projektai, lemiamą vaidmenį mūsų energetinio saugumo stiprinime. Tą turime labai aiškiai įvardinti ir suprasti nuolatinių geopolitinių įtampų ir grėsmių kontekste.”
Atsirado pasitikėjimas ir investicijos
Seimo narys, Energetikos komiteto pirmininkas Virgilijus Poderys kalbėdamas apie Lietuvos ir Lenkijos energetinį bendradarbiavimą taip pat išskyrė šiuo metu bendrai vystomus svarbiausius du projektus – elektros tinklų sinchronizacija ir dujotiekio jungtis GIPL.
„Anksčiau lenkai dėl sinchronizacijos buvo labiau skeptiški, tačiau dabar matome, kad atsirado pasitikėjimas, yra noras prisidėti prie šio projekto ir investicijomis. Kitaip tariant, šis projektas jau traktuojamas kaip bendras.
Su GIPL jungtimi tas pats – yra bendras interesas ir bendros pastangos, kurias sveikinčiau. Šis projektas nuo pat pradžių turėjo bendrą Lietuvos ir Lenkijos interesą, todėl pavadinčiau jį net sėkmingesniu, jis atneš ir didelę ekonominę naudą abejoms valstybėms”, – teigė V. Poderys.
Anksčiau santykiuose vyravo šaltukas
V. Poderys Lietuvos ir Lenkijos energetinį bendradarbiavimą vertina labai pozityviai ir sako, kad situacija per dešimtį metų pagerėjo akivaizdžiai: „Anksčiau buvo toks šaltukas santykiuose. Kuomet dirbau „Litgrid” (V. Poderys 2010–2013 metais buvo „Litgrid” valdybos narys ir generalinis direktorius – DELFI) teko važinėti į Lenkiją ir tartis dėl „LitPol Link” jungties ir sinchronizacijos.
Pasirašius sutartį dėl investicijų kurį laiką teko šį susitarimą laikyti paslaptyje – to prašė kolegos iš Lenkijos. Dabar mūsų tarpvalstybiniai ir bendradarbiavimo santykiai yra absoliučiai kitokie. Jie žymiai geresni.”
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas patikino, kad bendradarbiavimas energetikos srityje tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atkurtas, o dabar gali būti laikomas ir pavyzdžiu: „Tas dialogas energetikoje, kuris buvo atkurtas ir sustiprintas, įkūnija tai, ką mes vadiname strategine partneryste tarp dviejų šalių ir yra tikrojo solidarumo pavyzdys.”
Apie atšilusius kaimynių santykius kalbėjo ir U. Doroszewska: „Daugelį metų mūsų santvarkos modeliai stabdė rinkos ekonomikos bei laisvo konkurencingumo plėtrą taip pat ir energetikos srityje. Taigi, su džiaugsmu stebiu tai, kas dabar vyksta, kaip sėkmingai mūsų vyriausybės ir bendrovės sugeba bendradarbiauti.”
Planų ateičiai yra, tačiau dar reikia tartis
Vis dėlto V. Poderys išskyrė dar vieną bendradarbiavimo projektą, kuriam reiktų išsamesnių kaimynių diskusijų ir vieningesnių sprendimų: „Galbūt reiktų labiau susitarti dėl „Rail Baltica” projekto. Mes investuojame, kad „Rail Baltica” būtų greita, kad joje būtų važiuojama 250 km/h greičiu, o Lenkijos dalyje numatyta, kad ji bus lėtesnė. Todėl mūsų investicijos prasmingumas pakimba. Tobulėti dar yra kur, jei kalbėtume apie Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą transporto sektoriuje.”
Pašnekovas taip pat išskyrė ir bendrą Lietuvos bei Lenkijos poziciją dėl Astravo atominės elektrinės – Lenkija, anot V. Poderio, iškart pritarė Lietuvos pozicijai – nepriimti energijos iš šios elektrinės: „Tai yra didelis savitarpio supratimas.”
Ministras Ž. Vaičiūnas patikino, kad atsinaujinanti energetika taip pat gali tapti kitu Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo projektu: „Atsinaujinanti energetika – viena iš tų krypčių, kurioje matyčiau tolimesnę partnerystę. Potencialą turi jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje projektai, elektromobilių diegimo iniciatyvos.”
Sekančiu Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo žingsniu U. Doroszewska įvardijo glaudesnį lenkų ir lietuvių akcijų rinkų „Get Baltic” (licencijuota gamtinių dujų rinkos operatorė Baltijos šalyse – DELFI) ir „Towarowa Giełda Energii” S.A. (licencijuota elektros, gamtinių dujų rinkos operatorė Lenkijoje) bendradarbiavimą.
Taip pat V. Poderys nurodė, jog Lenkija ir Lietuva turi ir gina vieningą nuomonę dėl dujotiekio „Nord Stream 2”: „Mes kartu kritikuojame šį projektą ir įvairiuose tarptautiniuose forumuose pateikiame informaciją, kad tai projektas, turintis geopolitines šaknis, o ne komercines. Taip kartu giname ir savo regioninį interesą.”
Sprendimą dėl SGD – sveikina
Gruodžio 18-ąją Seimas patvirtino, kad suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas bus išpirktas iki 2024-ųjų metų pabaigos. Tokį Lietuvos sprendimą, anot ambasadorės U. Doroszewskos, Lenkija sveikina.
„Sveikinu Lietuvą priėmus sprendimą dėl SGD terminalo, esu įsitikinusi, kad remiantis mūsų terminalo Svinouiscyje patirtimi, galėsime sukurti kooperacijos modelį, didinantį konkurencingumą bei mūsų rinkų likvidumą”, – teigė U. Doroszewska.
Ž. Vaičiūnas pritarė, jog tiek Lenkijai, tiek Lietuvai plėtojant SGD terminalų veiklą galimas didesnis bendradarbiavimas: „Jau dabar dalis SGD dujovežių iš Klaipėdos terminalo yra iškeliavę į Lenkiją. Baigus įgyvendinti didžiuosius dujų infrastruktūros projektus, tokius kaip dujotiekių jungtis GIPL, po 3–4 metų atsivers naujos galimybės abejoms šalims bendradarbiauti ir gamtinių dujų srityje.”
