Interviu portalui DELFI A. Avulis teigė, kad NT mokestį Lietuva vis tiek įsives, nes jis egzistuoja jau daugybėje Europos šalių. Verslininko nuomone, tokį mokestį turėtų mokėti ir valstybė, o tai galėtų paskatinti parduoti dalį išlaikomo turto, kuris skaičiuojamas šimtais milijonų eurų. Tuomet, anot jo, ir mokytojų atlyginimams pinigų atsirastų.
Pokalbio metu A. Avulis taip pat atskleidė, kad nesėkmingą šių metų pradžią NT rinkai lėmė kilusios kalbos apie galimą krizę bei mažėsiančias kainas, o viešbučių bumas Vilniuje buvo laikinas.
- Prisiminus metų pradžią, buvo daug kalbama, kad nekilnojamojo turto kainos mažės, buvo parduodama mažiau butų. Kokia situacija rinkoje einant į metų pabaigą?
- Pirmas ketvirtis tikrai buvo prastas, nes turėjome lyginant su 2017 metais pardavimai krito visoje rinkoje. Rinka pirmame ketvirtyje atrodė blogai, atrodė niūriai. Kritimas buvo apie 10 proc. Labai panaši situacija buvo ir antrą šių metų ketvirtį. Pirmas pusmetis tikrai nieko gero nežadėjo. Tačiau trečias ketvirtis nelauktai parodė atsigavimo ženklus. Ketvirto ketvirčio du mėnesiai, spalis ir lapkritis, buvo labai geri. Dabar žiūrime kuo tas gruodis baigsis, kol kas negaliu pasakyti, kad jis labai aktyvus. Žiūrint butų pardavimo prasme, jis toks vangokas. Bet pasižiūrėsime, kuo viskas baigsis. Dar 10 dienų turime. Žmonės kitais dalykais užsiėmę, dabar jau į sausio antrą pusę ar vasario mėnesį atidedamas butų pirkimas. Paprastai per pusę mėnesio stebuklų neįvyksta. Dėl to mes sakome, kad sezoniškumas yra, gruodis ir sausis yra tie mėnesiai, kurie dažniausiai patys prasčiausi metuose būna.
- Paminėjote, kad rinkai buvo geresnė antroji metų pusė, ypač spalis ir lapkritis. Ar tie geri rezultatai atsveria visą pirmąjį pusmetį, kuris buvo prastesnis?
- Taip. Lyginant 11 mėnesių rezultatus šių metų ir praeitų metų, mes turime beveik tą patį lygį. Ta prasme, kad 11 mėnesių butų pardavimo rezultatai Vilniuje labai panašūs. Skiriasi gal 20-30 butų, bet tai tikrai nėra reikšmingas skaičius.
- Kas lėmė, kad pradžia buvo tokia sunki?
- Visuomet NT rinka, ypač gyvenamojo būsto rinka yra labai jautri. Užtenka tiesiog pradėti kam nors kalbėti apie tai, kad ateina recesija arba krizė, ir žmonės iš karto pristabdo procesus. Žmonės sako palaukime ir pažiūrėkime, kaip čia viskas gausis, vystysis. Ir atvirkščiai. Jei pradedame kalbėti, kad atlyginimai auga, kad jie auga visiems, o ne atskiram socialiniam sluoksniui, dar pasakoma kad ir kitais metais tie atlyginimai augs, žmonės darosi drąsesni, jie pasitiki labiau.
- Bet juk nuo pat metų pradžios buvo kalbama apie augančius atlyginimus.
- Buvo, bet buvo kalbama ir apie tai, kad NT burbulas gali būti, klausiama kada jis sprogs. Vienas analitikas nuolatos kiekvienais metais gąsdina, kad kainos turi 10 proc. kristi. Ta tema įdomi ir jums, ir jūsų kolegoms. Visi solidariai tą žinutę atspausdina, o tai veikia rinką, veikia mūsų klientą ir jis sako: „aš palauksiu, pažiūrėsiu, kas bus ir nusipirksiu 10 proc. pigiau“. Praeina tas pusmetis, pamato realų vaizdą, kad kainos nenukrito, o pakilo kaip kur 2-5 proc. Tada žmonės pradeda reaguoti, kad gal jau reikia pirkti, nes po to dar pakils.
- Kaip suprantu, jums atrodo, kad pagrindinė įtaka prastesniems pardavimų rezultatams buvo dėl žmonių požiūrio?
- Tikrai taip. Kitos priežasties absoliučiai nėra, o mes tokių atvejų jau esame matę daug. Pavyzdžiui, prieš kelis metus Lietuvos bankas pasakė, kad griežtins kreditavimo sąlygas. Prisimenu, kad po to jų pareiškimo pas mus buvo rekordinis butų pardavimas, nes žmonės puolė pirkti, manydami, kad paskolos brangs. Tokia psichologija, žmonės labai jautriai reaguoja į bet kokią žinutę, į bet kokį pranešimą. Būsto rinka labai jautri, nes žmonės, kurie ketina įsigyti būstą, jie skaito, domisi ir visos naujienos jiems turi įtakos. Šiais metais lygiai tas pats buvo. Pirmas mėnesis visada būna apsnūdęs, o po to išeina dar viena kita žinutė ir padaro poveikį – žmonės nusprendžia palūkėti.
- Tęsiant pokalbį apie NT kainas. Vis dėlto pamatėme šiemet, kad jos nemažėja, o net ir didėja. Kokios tolimesnės prognozės būsto kainų atžvilgiu?
- Kainų didėjimas buvo toks simbolinis, daugiau atspindinti infliaciją apie 2-3 proc. To nesureikšminame, bent 5 proc. kainos didėjimas ar kritimas būtų reikšmingesnis. Bet jeigu tai grynai infliacijos ribose, tai yra 2,5 proc. ribose keičiasi kaina, tai nėra kažkoks įvykis. Taip statistiškai žiūrint, viskas vidutiniškas turėjo 2,5 proc. pabrangti: ir bulkutės, ir pravažiavimas, ir pirštinės ir kojinės, ir visa kita.
Rinka yra subalansuota ir pakankamai stabili, ji yra spaudžiama iš dviejų krypčių. Spaudimas yra pakankamai didelis, bet jeigu tik viena kažkuri jėga suminkštės, tai gali kainos pajudėti žemyn arba aukštyn. Prima jėga – auganti pasiūla. Pasiūla rinkoje šiemet buvo pasiekusi Vilniuje virš 5000 butų, lapkritį ji truputį sumažėjo, nukrito žemiau 5000. Tai spaudžia, kad kainos negali kilti, nes kuo didesnė pasiūla, tuo mažesnė tikimybė, kad kainos gali kilti. Iš kitos pusės turime kitą spaudimą – trūksta darbo jėgos, statybos kaštai auga, statybininkų trūksta. Jie kiekvieną ketvirtį didina įkainius ir matome, kaip tų statybos darbų kainos kyla. Iš vienos pusės, negalime tų statybos darbų nusipirkti, kurių mums reikia pastatyti namą, nes jie nuolat brangsta, o kainą nors ir norėtume padidinti, bet negalime, nes iš kitos pusės veikia didelė konkurencija ir didelė pasiūla. Jei tik pakeli kainą bent 50 eurų, tai jau reiškia, kad pirkimai lėtėja. Šioje vietoje viskas yra subalansuota. Mes negalime tų kainų pakelti, nes pirkėjas atsisako pirkti. Bet ir negalime nuleisti, nes tai reiškia savo pelno mažinimą, o pelno mažinimas didina riziką. Mes visi suprantame, kad visą laiką nebus taip gerai, kaip dabar. Tikrai kažkada sustos rinka, bus kritimas ir tam reikia turėti tam tikrų rezervų. Tie, kurie dirbs labai drąsiai su mažai rezervų, matomai turės matomai problemų kaip daugelis kompanijų turėjo 2008-2009 metais.
- Ar reikėtų suprasti taip, kad kitais metais kainos irgi laikysis infliacijos lygyje?
- Manau, kad taip, nes pasiūla labai didelė, kaštai taip pat didėja, nėra požymių kad, kainos galėtų kristi. Beje, kita tendencija išryškėja, kuri susijusi su statybų kainomis. Lietuviai mėgsta pirkti būstą ir patys įsirengti. Ta tendencija po truputį iš rinkos slenka kaip šmėkla. Reiktų pripažinti, kad mes pardavinėjame pusfabrikatį. Latvijoje mes butus įrengiame su pilna apdaila, žmogus tiesiog atsiveža baldus. Mes dirbame Rumunijoje, lygiai tą patį darome – pastatome butus pilnai, atvažiavai, atsivežei savo daiktus ir gyvenk. Lietuvoje parduodame pusfabrikatį. Žmonės dar metus laiko ten gręžia, įsirenginėja butus savaip, nes mano, kad taip gali tuos darbus padaryti pigiau. Bet dabar tendencijos keičiasi, nes statybininkų labai trūksta. Ir tie statybininkai, kurie čia dar dirba, jie labai drąsiai kelia kainas. Dėl to išeina ne taip ir pigiai patiems žmonėms įsirenginėti. Tai atima daug laiko ir, be abejo, dar jie negauna jokių garantijų, nes tas statybininkas gali pasikeisti telefoną ir tu skambink kam nori, tau niekas neateis defektų neištaisys.
Šiais metais „Hanner“ dvigubai daugiau pardavė butų su pilna apdaila nei 2017 metais. Žmonės tiesiog taupo savo laiką ir suvokia, kad jie pas mus gauna garantijas. Kadangi mes perkame didelį kiekį tų darbų, tai mes nuperkame pakankamai gera kaina. Požiūris į buto pirkimą su pilna apdaila keičiasi. Čia būtų galima tokią šių metų tendenciją išskirti. Visgi manau, kad jau pasiektas didelis lūžis didelis ir kitais metais bus dar daugiau norinčių pirkti būstą su pilna apdaila.
- Jūs siūlėte tokį projektą, kaip išperkamoji būsto nuoma. Kaip šis projektas klostėsi, ar plėtosite jį?
- Tai paslauga „Rent to buy“, lietuviškai tai būtų nuoma su galimybe nusipirkti tą būstą. Ta paslauga yra pakankamai gera ir patraukli, nes atsiranda galimybės įsigyti būstą tiems žmonėms, kurie pradinio kapitalo nėra sukaupę. Paskaičiavome, kad per maždaug 2 metus galima sukaupti tą 15 proc. įnašo. Daugeliui žmonių tai patrauklu, nes suvokia, kad jei nuomojasi būstą, tai pradingsta ta suma, o šiuo atveju taip nėra. Mums ši paslauga nėra labai daug naudos duodanti. Mes daugiau čia kaip socialinį projektą darome, norime būti draugiški visuomenei ir tikime, kad kiekvienas geranoriškas darbas turi grįžtamąjį ryšį. Mes atidedame mokėjimą ir realiai pinigus gauname už 2-3 metų.
- Kaip suprantu tai nėra jūsų prioritetinis projektas?
- Jis nėra mūsų prioritetinis projektas, nėra strateginis mūsų projektas. Mes tai darome daugiau siekdami tokių socialinio ryšio su visuomene. Vidutiniškai parduodame apie 20 proc. tokių butų, tos ribos peržengti nenorime. Tada normaliai susidėlioja pinigų srautai: 80 proc. pardavę iš karto gauname pinigus ir 20 proc. pardavimų gauname vėliau, po 2-3 metų.
- Kelkimės į kitų metų prognozes. Pakalbėjome apie kainas, o kaip bus dėl pačios plėtros? Tikriausiai planus jau dėliojatės, matote ir ką konkurentai daro. Tai ar yra ženklų, kad rinkoje statybų plėtra lėtės?
- Mes nematome kol kas jokių požymių, kad rinkoje plėtra mažėtų. Kaip tik matome, kad atsiranda vis daugiau norinčių investuoti į šitą verslą. Jų yra pakankamai daug. Dėl to nepastebiu jokių aplinkybių, kad pasiūla galėtų mažėti.
- Ar „Hanner“ įeina tarp tų, kurie neketina mažinti plėtros apsukų?
- Mes savo noru to nemažinsime. Yra visokių kliūčių ir kartais dirbtinių kliūčių atsiranda dėl perdėto biurokratizmo. Tai gali būti vienintelė kliūtis – tas priekabus biurokratizmas, kuris gali stabdyti kai kuriuos projektus. Mes šiais metais ir matėme eilę projektų, kurie buvo stabdomi. Tai tokių dalykų ir kitais metais gali būti, bet visumoje įvertinus, kad srautas norinčių investuoti į būsto projektus yra pakankamai didelis, pinigų rinkoje daugiau nei pakankamai, tai gali būti tik dirbtiniai biurokratiniai trukdžiai, kitų kliūčių nėra.
- Europos Centrinis Bankas yra pranešęs kad palaipsniui nutrauks kiekybinio skatinimo politiką, paskolos gali brangti. Kaip manote, ar tai nepaveiks paklausos, tai yra, kad mažiau bus perkančiųjų būstą?
- Aš nemanau. Čia keli veiksniai veikia. Jei paimame vieną žinutę ar naujieną, ji pakankam grėsmingai gali skambėti. Bet eilė faktorių veikia rinką. Kontrargumentas yra tas, kad atlyginimai auga. Atlyginimai augs ir kitais metais. Jei 2017-2018 metais buvo dviženklis atlyginimų augimas, kas didino algas 12-15 proc., ar net 20 proc., tai 2019 m. atlyginimų didėjimas gali būti vienaženklis – 7-9 proc., bet tai vis tiek pakankamai ženklus skaičius. Valstybė taip pat darė eilę reformų, kurios simboliškai, bet didina atlyginimus. Kur žmonės išleis tuos pinigus? Aišku, kad daugiausia maisto prekių parduotuvėse, kitas dalykas – rūbų daugiau pirks. Bet yra ir tie, kurie norės pasigerinti gyvenimo sąlygas, jie turės geresnes sąlygas kreditavimui gauti. Kreditai truputį pabrangs, bet lygiai tiek pat padidės ir to žmogaus pajamos. Tai tą neigiamą naujieną kompensuoja pozityvi.
Be to, mes dar patiriame, kad Vilnius traukia gyventojus iš rajonų. Ateityje turėtų išlikti ši natūrali migracija. Manau, kad bus ir didėjantis lietuvių srautas grįžtančių iš užsienio, nes ten tik vienas kitas sėkmingai įsitvirtina ir labai laimingai gyvena. Didžioji dauguma ten dirba sukandę dantis ir laukia, kada Lietuvoje bus tos sąlygos, kada jau tikrai galės grįžti ir normaliai gyventi. Palaipsniui kiekvieną dieną artėjama tos dienos, kada norės čia sugrįžti. Tai mes turime vidinę emigraciją iš kaimų ir rajonų į Vilnių, nes ten nėra ką daryti: darbo trūksta, nėra gerai apmokamų vietų, studentai važiuoja. Turime kiekvienais metais tam tikrą prieaugį Vilniuje ir jis irgi augina būsto poreikį.
- Dažniausiai kai kalbame apie rinką susikoncentruojame ties Vilniumi. Tačiau šiais metais neretai minėtas ir Kaunas, kuris vejasi aktyvumu ir kainomis, kuriame daug galimybių plėtoti NT. Ar tikrai Kaunas yra galimybių miestas, kuriame apsimokėtų statyti daugiau projektų?
- Nenorėčiau sakyti, kad ne. Vis tiek Kaunas antras Lietuvos mietas. Kaunas dabar vertinamas kaip augantis daug pasiekimų turintis miestas, bet reikėtų įsivertinti, kad bazė, nuo kurios mes skaičiuojame, buvo labai žema. Aš nelabai tikiu, kad kitais metais Kaune bus toks pats augimas, koks buvo šiemet. Reikia prisiminti, kad Kaunas vis tiek yra antras Lietuvos miestas. Jeigu paimsime bet kokią praktiką, kuri egzistuoja Europoje ir pasaulyje, didžiausią trauką kiekvienoje valstybėje turi sostinė. Išskyrus vieną Vokietiją, kai sostinė buvo perkelta į Berlyną ir jis vis dar negali įsisukti ir tapti geidžiamiausiu miestu. Visais kitais atvejais visos sostinės labai paklausios ir susirenka visą grietinėlę.
- Grįžtančius emigrantus taip pat labiau trauks Vilnius?
- Manau vienareikšmiai trauks Vilnius. Negaliu nuvertinti Kauno, bet nereikėtų turėti labai didelių iliuzijų dėl Kauno. Kai kurios kompanijos investuoja Kaune ir jos ten padarys tikrai gerą verslą, bet mes asmeniškai ir pakankamai daug kitų kompanijų vis tik pasirinks prioritetu dirbti Vilniuje.
- Šiais metais taip pat buvo nemažai diskutuota apie kotedžus. Kad žmonės nori nuosavo kiemo, keliasi į miesto pakraščius, o net ir kotedžai kainuoja pigiau nei butai. Kaip jūs manote, ar geriau statyti daugiabučius ar dairotės Vilniaus pakraščiuose galimybių statyti kotedžus?
- Lietuvoje individualūs namai, kotedžai yra patrauklūs, galbūt net tam tikro socialinio lygio įvaizdžio klausimas, ar aš gyvenu nuosavame name. Bet jei sudėti visur argumentus, kas geriau, tai kotedžai ir gyvenamieji namai akivaizdžiai pralošia. Šiandien labiausiai žmonės vertina laiką. Dėl to miesto centrinėje dalyje būstas yra gerokai brangesnis, nes visi suvokiame, kad centrinė miesto dalis nėra tas pats kas miesto pakraštys. Miesto pakraštyje pasižiūrėjus į laukus yra daug vietos ir ten dar galėsi daug daug metų statyti. Bet jei pasižiūri į miesto centrinę dalį, čia tų erdvių ir vietų yra ribotas kiekis. Vienoje ar kitoje vietoje sandėlį ar gamyklą nugriovus galima statyti gyvenamuosius namus. Bet tai aiškiai matyti, kad yra baigtinė teritorija.
- Kiek dar metų liko iki kol Vilnius užsipildys?
- Vilnius dar tikrai turi dar erdvės. Dar 10 ir gal net 20 metų bus galima statyti miesto centrinėje dalyje. Jei pažiūrėti į Vakarų Europos išvystytus miestus, centrinė miesto dalis visa pilnai užstatyta, ten norint ką naujo pastatyti, reikia seną pastatą nugriauti. Daugeliu atveju ekonomiškai neapsimoka to daryti. Tai du segmentai žmonės, kurie intensyviai dirba, nori ir gyventi, ir dirbti centre. Toks gyvenimo būdas. Ir yra kitas, kai šeimoje turi du automobilius, yra galimybių vaikus nuvežti į darželį ar mokyklą, parsivežti. Tam reikia daug laiko, ne visada tai žmonės įsivertina, bet kai pradeda gyventi ir dirbti, tai reikia įsivertinti.
- Ar segmentas tų, kurie nori gyventi mieste, dabar yra daug didesnis?
- Ženkliai didesnis, nepalyginamai.
- Tai vystytoms kol kas nėra spaudimo keisti statybų pakraipą ir plėstis į pakraščius?
- Ne. Tai nišinis produktas. Jis dėl to ir yra pigus, nes kitaip nepritrauksi ten vartotojų. Jis pakrašty nelabai kažkokioje patrauklioje vietoje, infrastruktūros nėra, parduotuvės šalia nėra, jau reikia važiuoti. Mes daugeliu atveju statome projektus taip, kad per 2-3 min galėtum nueiti į parduotuvę ir nusipirkti ko tau reikia.
- Taip pat šiais metais labai daug kalbėta apie viešbučių projektus. Kaip prognozuojate, ar šis segmentas kitais metais išsisems ar toliau populiarės?
- Rinka turi tam tikras ribas. Viešbučiuose ji dar seklesnė negu biurai ar gyvenamieji namai. Sakome, kad pas mus daugėja atvažiuojančių gyventi, žmonės nori atsinaujinti gyvenamą būstą. Su viešbučiais turime aiškią situaciją. Kiek yra tų svečių, tiek jų yra. Jų truputį daugėja Vilniuje, bet ne tokiais kiekiais, kiek šiais metais padaugėjo viešbučių. Eilę metų viešbučių Vilniuje nebuvo statoma, tada užimtumas augo augo ir tai paskatino investicijas. Dabar buvo pastatyta keletas viešbučių, kitais metais dar bus pastatytas keletas ir viešbučių užimtumas pradės leistis žemyn. O užimtumas tai yra kapitalo, pinigų grąža. Tai jei ta grąža mažėja ir interesas investuoti mažėja... Nemanau, kad viešbučių niša perspektyvi Vilniuje, nes turizmas auga, bet tik truputį auga. Nėra tokio sprogimo, kaip Barselonoje, kur pradeda kalbėti apie turistų skaičiaus ribojimą, nes nepajėgia jų aptarnauti, atvažiuoja dešimtys milijonų žmonių.
Pagrindinis dalykas, kad mes neturime gerų avialinijų. Mūsų kraštas gražus, bet kiti kraštai turi daug įžymybių, yra ženkliai patrauklesni turistams. Mes neturime gero oro, kaip ispanai ar italai, kad priviliotume tiesiog oru. Mes šiaip graži vieta, viskas gerai ir gražu. Bet atvažiavusiems iš Kinijos ar Japonijos, jie dieną pabūna, pasidairo ir išvažiuoja, nes sako, kad nelabai turi čia ką veikti.
- Einant prie Žalgirio stadiono sklypo reikalų. Viešbutis jau pastatytas, kaip tolimesni projekto etapai sekasi, ar jiems neiškils kliūčių?
- Žalgirio stadione turime taikos sutartį, kurią pasirašė labai įtakingos šalys: ir prokuroras, ir Nacionalinė žemės tarnyba, ją patvirtino teismas. Mūsų darbai nestoja toliau žiūrime į rinką, jei rinka mums leis, mes toliau dirbsime intensyviai.
- Kada planuojate visą projektą šioje vietoje užbaigti?
- Jis ilgalaikis, mes planavome apie 10 metų. Kol kas mes ten trys metai, tai yra dar ką padirbėti. Dar manau, kad 7 metus dirbsime.
- Pereikime prie kitų metų pokyčių, reformų. Ar mokestinės reformos turės jums kažkokią įtaką?
- Nemanau, kad tai gali mums kokios nors įtakos turėti.
- Sąlygų nepalengvins?
- Ne. Tai geras dalykas, teisinga kryptis. Tą seniai reikėjo padaryti, bet kad kas nors mums nuo to pagerėtų ar pablogėtų... Mums labiausiai reikėtų, visgi, kad būtų lengvesnės sąlygos įsivežti darbo jėgą. Jos labai trūksta, ypač statybose. Labai gaila, kad reikia įsivežinėti per Lenkiją žmones. Mes patys statybos darbų nevykdome, perkame juos ir matome, kaip tai kompanijos daro. Aš atvažiuoju į objektą, niekas nekalba lietuviškai: ukrainiečiai, baltarusiai, gruzinai, vienas kitas lietuvis. Jeigu nežinai rusų kalbos, nėra ką veikti.
- O sudaryti reikalingų profesijų sąrašai, kurie turėjo palengvinti trūkstamų darbuotojų įsivežimą, neveikia?
- Jie veikia. Negaliu sakyti, kad nieko nedavė, bet pakankamai reikalavimų ten ir, jei kompanija mažesnė, ji neatitinka tų reikalavimų, o dauguma statybos įmonių Lietuvoje yra mažos, kur dirba 10-20 žmonių ir jos neatitinka tų visų reikalavimų. Tai labiau pritaikyta didžiosioms kompanijoms, o jos dažniausiai eina į valstybinius užsakymus, joms nepatinka dirbti su tokiomis privačiomis įmonėmis kaip mūsų, nes pas mus ir reikalavimai truputį kitokie ir sąlygos kitokios. Mes daugeliu atveju su mažomis įmonėmis dirbame, o jos neturi galimybių jokių, tada darbininkus formina per Lenkiją.
- Tai iš valdžios trūksta šalies atvėrimo darbuotojams iš kitų šalių?
- Politika šiandien nėra atvira, jie kalba, kad sąlygos pagerėjo. Taip pagerėjo, bet Lenkijoje jos geresnės. Žmonės visada juda ten, kur jiems geriau.
- Kita naujovė nuo kitų metų, kad remontininkai negalės dirbti su verslo liudijimais. Kaip manote, ar tai sumažins šešėlį, ar bandys tuomet šie žmonės oficialiai į įmones darbintis?
- Šiek tiek paskatins. Apie tai kalbama labai jau daug, buvo bandymas padaryti griežčiau, paskui teko atleisti, nes jei tik stipriau priveržti, tuoj iš karto pasipriešinimas. Kaip ir mokytojai pasipriešino. Statybininkai nėra labai organizuoti, bet turi jėgos daryti spaudimą. Akivaizdu, kad visi turėtų mokėti mokesčius, visi vienodomis sąlygomis dirbti. Dabar su liudijimu dirbantis būna sako, kad gali nemokėti mokesčių. Tai kaip tu su jais gali konkuruoti? Neįmanoma.
- Nemanote, kad iš jų žmonės pradės prašyti kvitų ir atsiras spaudimas dirbti tokiomis sąlygomis kaip visi?
- Viskas priklauso nuo to, kiek tu ten sukontroliuosi, kiek jų sugaudysi. Man atrodo, tai daugiau pasikosmetinimas. Jei nori tvarką padaryti, iš vis kodėl turime leisti su tais liudijimais, tegu susimoka mokesčius. Kodėl man reikia, o tau nereikia? Sako, aš vienas ant savęs dirbu, tai gerai dirbk, bet susimokėk mokesčius, susimokėk PVM, kitus mokesčius ir dirbk.
- Šiais metais NT mokesčio neįvedė. Viename interviu teigta, kad ši Vyriausybė šio mokesčio ir neįvedinės. Kaip manote, ar reikia Lietuvai tokio mokesčio?
- Mes turime aiškiai suvokti, kad NT mokesčio įvedimas yra tik laiko klausimas. Tada bus klausimas, ar kita Vyriausybė įves, ar neįves. Tik tiek. Bet, kad jis bus kada nors Lietuvoje aš nė kiek neabejoju. Nes jis beveik visose Europos valstybėse yra. Mes visada kažką labai norime prieš tuos rinkėjus padaryti, bet jei iš ties norime to socialinio teisingumo daugiau, reikia visiems mokesčius susimokėti, tada perskirstyti tuos surinktus pinigus ir atiduoti tiems kas iš tikrųjų žemiau skurdo ribos gyvena.
- Jūsų verslui neblogintų situacijos toks mokestis?
- Tikrai nepagerintų, bet mes dabar NT mokesčio daug sumokame. Šiai dienai nemoka fiziniai asmenys ir valstybė. Mes keliame vienintelę sąlygą. Gerai, darykite, bet valstybė irgi turi mokėti, nes valstybė yra didžiausias turto valdytojas Lietuvoje, daugiausiai turto turintis ir, jei pati valstybė pradėtų mokėti, tada atsirastų gera motyvacija svarstyti, kam tiek turto. Aš daug kartų išsitraukęs rodžiau statistiką kiek valstybė pirčių turi, kiek poilsiaviečių. Jie sako, kad mokytojų atlyginimams neturi pinigų. Aš labai greitai galiu parodyti, ką reikia parduoti ir jie gaus tą 50 mln. eurų. Labai greitai. Šimtais milijonų valstybė turi nereikalingo turto. Ir toliau mes einame ne ta linkme. Teismų pastatą dabar statys Nacionalinė teismų administracija. Iš kokių pinigų statys? Iš tų pačių, kurių neužtenka mokytojams? Tai ir noriu pasakyti, kad aš galiu pastatyti tą teismų pastatą, o jūs mokėkite nuomą, išsinuomokite tą pastatą.
- Na ir pabaigai klausimas, kaip manote, ar kiti metai verslui bus palankesni ar ne?
- Manau daug priklausys nuo to, kaip Lietuvos politikai elgsis ir kaip politikai užims kažkokią poziciją. Kiti metai – rinkimų metai ir labai daug bus populizmo. Gali būti, kad esminiai verslo sąlygų gerinimo klausimai gali į šešėlį nueiti ir bus einama populistiniu keliu, kaip surinkti daugiau balsų, kaip pakliūti dar vienai kadencijai. Tokiais atvejais negaliu pasakyti, kad kažkas rinkoje pagerėja. Tiesiog reikia tą periodą išgyventi. Manau, kad požymių, jog kažkas blogiau nutiktų nėra, bet kad kažkas pagerėtų ir nelabai šviečiasi.
- Ačiū už pokalbį.
