Po nedidelės avarijos – kaklo slankstelių trauma
Kovodami su apgavikais, bandančiais melžti iš draudimo bendrovių pinigus, pastarųjų darbuotojai griebiasi specialių kompiuterinių programų ir eismo įvykių ekspertų pagalbos. Tačiau suklastoti įvykiai siekiant gauti išmoką už apgadintą mašiną – tik viena medalio pusė. Lietuvoje kol kas nepopuliari, bet vakaruose sparčiai plintanti kita apgavystės rūšis – draudimo išmoka už neva avarijos metu patirtus sužalojimus.
Specialistų teigimu, sunku šnekėti apie tokių apgavysčių mastus, tačiau užsienyje jų pasitaiko gana nemažai. Chrestomatinis pavyzdys: po visiškai nedidelio mašinų susidūrimo žmogus skundžiasi patyręs kaklo slankstelių traumą. Tokia trauma labiausiai tikėtina, kai į vieno automobilio galą įvažiuoja kita mašina. Tačiau, atrodytų, kuo čia dėti eismo įvykių ekpertai, juk sveikatą tikrina daktarai. Eismo įvykių ekspertas Valentinas Mitunevičius mano priešingai: „žmogus gali tą traumą imituoti ir iš pradžių reikia nustatyti, ar iš viso ji galėjo būti įvykus avarijai“.
Išaiškinti apgavystes padeda savanoriai
Tyrimais yra nustatyta, jog tam, kad žmogus patirtų kaklo slankstelių traumą, reikia, kad automobilio greičio pokytis būtų ne mažesnis kaip 11 km/h. Įdomi detalė, šiuo atveju, automobilio gale montuojamas kablys. Pasirodo, kad mašiną nuo apgadinimų jis apsaugo neblogai, tačiau susidūrimo metu smūgio jėgą perduoda automobilio keleiviams, taip padidinadamas traumų galimybę.
Siekdami išsiaiškinti, ar eismo įvykis nėra suklastotas, o traumos simuliuojamos, ekspertai atlieka ekperimentus su savanoriais. Tai savotiški manekenai, dalyvaujantys vadinamuosiuose “crash” testuose. Tiesa, testų metu greičiai nėra dideli. „Ekspertai atlieka nemažai tyrimų su savanoriais, kurių metu yra matuojami visi duomenys. Po to tie savanoriai yra ištiriami, stebima jų sveikata“, - aiškina eismo įvykių ekspertas V.Mitunevičius.
Neapgaudinėja, nes neturi sveikatos draudimo
Gali būti, kad tokių bebaimių savanorių kada nors atsiras ir pas mus, tačiau kol kas jų poreikio, atrodo, nėra. Mūsiškiai sukčiai net ir po didžiausio eismo įvykio išlieka tarsi geležiniai be menkiausių nubrozdinimų ar sužeidimų. „Turėjom atvejį, kai po rimtos avarijos žmogus vaikšto visiškai sveikas be jokių mėlynių, jau nekalbant apie sulaužymus. Net nebūnant gydytoju sveiku protu sunku paaiškinti kodėl“, - sako “Lietuvos draudimo” atstovas S.Tiškevičius. Jam pritaria ir eismo įvykių ekspertas, be to, atskleidžia, kodėl lietuviai tokie nepažeidžiami kaip kokie kalniečiai: „nemažai buvo tokių situacijų, kur automobiliai buvo stipriai apgadinti, bet žmonės sako, kad jokių traumų nepatyrė. Aš įsivaizduoju, kad jie neturėjo sveikatos draudimo“, - atskleidžia Valentinas Mitunevičius.
Didelių problemų dėl sveikatos sukčių kol kas neturinčios draudimo bendrovės sako juos sutikti jau pasiruošusios: nuo kompiuterių braukiamos dulkės, o eismo įvykių ekspertai taip pat raitojasi rankoves.
„Keliai. Mašinos. Žmonės.“ – sekmadienį, 16.10 per LTV, antradienį, 23.50 per LTV-2.
