Tačiau artėjant 2019 m. kovo 29 d., kuomet Jungtinė Karalystė (toliau – JK) paliks Europos Sąjungą (toliau – ES), sutartinio teismingumo klausimas tampa aktualus ne tik derantis dėl naujų sutarčių, tačiau ir peržiūrint jau sudarytas. Sprendžiant, ar toliau sutartiniams ginčas rinktis Anglijos teismus, reikėtų įvertinti, kaip po „Brexit“ keisis susitarimams dėl Anglijos teismų ES teisės taikomas režimas ir Anglijos teismų priimtų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarka.
Pagal šiuo metu galiojantį ir JK, kaip ES narei, taikomą vadinamąjį „Briuselis I-bis“ reglamentą šalys turi teisę sudaryti susitarimą dėl konkrečios valstybės narės, įskaitant Anglijos, teismų jurisdikcijos. Sudariusios tokį susitarimą, šalys gali būti tikros, kad, kilus ginčui, jį nagrinės būtent Anglijos teismai – minėtas reglamentas numato, kad šaliai siekiant iškelti bylą nekompetentingame teisme, toks teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, o susitarime numatytam teismui patvirtinus, kad jis turi jurisdikciją, apskritai atsisako nagrinėti bylą.
Toks ES lygiu įtvirtintas reglamentavimas eliminuoja vadinamąją „Itališkos torpedos“ problemą, kuomet nesąžininga šalis, siekdama išvengti pagrįsto ieškinio pateikimo, pirmoji kreipiasi į susitarime nenumatytą teismą. Tokiu būdu sąžiningos šalies galimybės apginti pažeistas teises yra „įšaldomos“ iki tol, kol toks susitarime nenumatytas teismas sprendžia savo jurisdikcijos klausimą. Praktikoje nesąžiningos šalys sąmoningai rinkdavosi itin ilgu procesu garsėjančius teismus. Pavyzdžiui, yra pasitaikę atvejų, kai Italijos teismams prireikė dešimties metų nuspręsti, kad jie neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčą.
Be to, Anglijos teismus pasirinkusios šalys gali būti tikros, kad jų priimti sprendimai bus pripažįstami ir vykdomi visoje ES, įskaitant ir Lietuvos Respubliką, be jokių formalių pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūrų. Praktikoje kreditorius, turintis Anglijos teismo sprendimą, turi teisę kreiptis tiesiai į antstolį, kad šis pradėtų vykdyti išieškojimą.
Tačiau situacija pasikeis įvykus „Brexit“. Jei bus patvirtintas šių metų lapkritį JK ir ES derybininkų 585 puslapiuose įformintas susitarimas dėl „skyrybų“ sąlygų, ES ir JK santykiams bus taikomas 21 mėn. pereinamasis laikotarpis. Atitinkamai „Briuselis I-bis“ įtvirtintos taisyklės, tarp jų ir taisyklės dėl teismingumo susitarimų ir sprendimų pripažinimo ir vykdymo, bus taikomos visiems iki 2020 m. gruodžio 31 d. JK ar ES teismuose pradėtiems teisminiams procesams. Be to, numatytas pereinamasis laikotarpis suteiks galimybę papildomai susitarti dėl ateityje JK ir ES taikytinų taisyklių.
Jeigu susitarimo nepavyks pasiekti ir įvyks vadinamasis „hard Brexit“, JK bus traktuojama iš esmės taip pat kaip ir bet kuri kita ES nepriklausanti trečioji valstybė. Tokiu atveju jau 2019 m. pavasarį nustos būti taikomas „Briuselis I-bis“ reglamentas, tuo pačiu susitarimams dėl Anglijos teismų teismingumo taikoma apsauga ir automatinio sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarka.
Todėl, pavyzdžiui, norint vykdyti Anglijos teismo 2019 m. balandžio mėn. priimtą sprendimą Lietuvoje, bus būtina inicijuoti sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procesą Lietuvos apeliaciniame teisme. Jeigu Anglijos teismo sprendimą bus norima vykdyti ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje ES valstybėje narėje, kreditorius turės inicijuoti atskirą pripažinimo ir leidimo vykdyti procesą tos valstybės teismuose pagal tos valstybės nacionalinę teisę. Tas neabejotinai pareikalaus papildomų laiko ir piniginių kaštų, įneš neužtikrintumo, o kai kuriuos kreditorius, tikėtina, net atgrasys nuo skolos išieškojimo užsienyje.
Todėl pasirašant sutartį jau dabar rekomenduojama įvertinti „Brexit“ įtaką susitarimams dėl Anglijos teismų. Svarstant alternatyvas, svarbu įvertinti ne tik teismų kompetenciją ir reputaciją, bet ir tokius svarbius aspektus kaip proceso eiga ir trukmė, bendrą požiūrį į tam tikrus teisinius klausimus, teisinių paslaugų ir bylinėjimosi kaštų klausimus ir pan.
Be to, priėmus sprendimą dėl konkretaus ES valstybės narės teismo ar teismų, svarbu tą susitarimą tinkamai įforminti. Reglamentas leidžia kelias alternatyvas, iš kurių paprasčiausia ir lengviausiai įgyvendinama yra susitarimo sudarymas raštu arba paliudijimas raštu. Ši iš pirmo žvilgsnio aiški ir paprasta taisyklė praktikoje neretai sukelia klausimų. Reikia atminti, kad esminis raštu sudaryto susitarimo dėl teismingumo kriterijus yra aiškiai išreikšta šalių valia susitarti, todėl, pavyzdžiui, teismo nurodymas užsakymo patvirtinime, sąskaitoje arba bendrose sutarties sąlygose, jei ant jų nėra kitos šalies parašo, nebus laikomas tinkamu susitarimu dėl teismingumo.
