„Tai yra ta šventė, kai bet kas bet kam gali dovanoti dovanas. Gali dovanoti dovanas. Tai nereiškia, kad privalo dovanoti dovanas. Bet galėjimas – bet kas bet kam irgi yra išskirtinis dalykas, nes gali dovanas dovanoti kaimynas kaimynui, viršininkas pavaldiniui arba pavaldinys viršininkui, ir į tas dovanas nėra būtinybės atsakyti dovana“, – sakė A. Lydeka.
Pasak etiketo specialisto, per Kalėdas einant į svečius reikia neštis dovanų.
„Toks yra Kalėdų laikotarpis, tai yra dovanų metas. Tos dovanos gali būti pačios įvairiausios – pavyzdžiui, vyno butelis arba savomis rankomis pagamintas pyragas. Tai yra dovana. Užmirškime sovietinio ubagizmo laikus, kai turėdavome kažkuo pagelbėti šeimininkams, ir nusinešti ką nors vaišių stalui, nes šeimininkams organizuoti pavaišinimą buvo brangu, sudėtinga.
Tai yra visiškai kitas aspektas. Mes nešame dovanų. Dovanų nešame pyragą, savo šviežiai kimštas dešreles, kurias patys pagaminome ir norime pavaišinti savo tetą, dėdę, dukterėčią arba dar ką nors, mūsų pačių numegztas vilnones kojines“, – kalbėjo A. Lydeka.
Materialinė dovanos vertė yra svarbi
Etiketo specialistas atkreipė dėmesį, kad ir materialinė dovanos vertė yra svarbi.
„Etiketas šia tema kalba, kad brangi dovana yra bloga dovana, tačiau pigi dovana taip pat yra bloga dovana. Dovana savo finansine verte turi atitikti tą progą, kuria dovanojame ir tarpusavio santykį“, – sakė A. Lydeka.
Jis dar kartą pažymėjo, kad Kalėdos yra visuotinė dovanų šventė, jų dovanojama daug, todėl jos negali būti brangios.
„Kalėdinės dovanos yra pigesnės finansine išraiška negu gimtadienio, įkurtuvių, vestuvinės arba kokia nors kita proga dovanojamos dovanos. Kalėdinės dovanos turi būti pigesnės dovanos“, – sakė A. Lydeka.
Etiketo specialistas pažymėjo, kad dovanų kaina nevertiname finansiškai asmenų tarpusavio santykio, tačiau jas renkant svarbu įvertinti susiklosčiusias tradicijas.
„Tarkime – du „rotariečiai“, abu turtingi verslininkai, jie pasikeičia kalėdinėmis dovanėlėmis, jiems nebrangiomis, po 100 eurų. Kartą metuose malonu kažką tam draugui padovanoti Kalėdų proga.
Kita situacija – brolis su sese arba kiti artimi žmonės, jie pasikeičia dovanėlėmis po 5 eurus. Tai yra nebrangi kalėdinė dovana, bet ji yra maloni, nes tokios yra tradicijos, kad jie išlaidauja iki tokios sumos“, – dvi etiketo požiūriu priimtinas situacijas pateikė A. Lydeka.
Klaidos, kurių neišvengiame šiuo laikotarpiu
Pasak etiketo specialisto, kultūringas ir išsilavinęs žmogus priimdamas dovaną turėtų už ją padėkoti.
„Viešas negatyvo skleidimas, nepasitenkinimo demonstravimas, tai yra nekultūringo, neraštingo žmogaus bruožas. Dėkojame ir džiaugiamės dovana, kad smagu, malonu buvo ją gauti. O, kas jau ten viduje dedasi – kad „ir vėl lėkštutė, man čia tik dulkes rinks ant lentynos padėta“, tai čia jau mūsų privatus reikalas, kaip mes tai vertiname“, – sakė A. Lydeka.
Etiketo specialistas pastebėjo, kad yra labai paplitęs reiškinys – pasidomėti, ką žmogus norėtų gauti dovanų. Pasak, jo tai yra klaida, kuri nuvertina dovaną iš esmės.
„Tai yra labai paplitę, dažnai mes nenorime nupirkti kažko, kas žmogui bus nereikalinga, tai geriau paklausiame, ko jis nori, kad padovanotume daiktą, kuriuo žmogus džiaugsis“, – kalbėjo A. Lydeka.
Tačiau, pasak etiketo specialisto, tai visiškai paneigia dovanos prasmę.
„Nes dovanos tam ir egzistuoja, kad galėtum padaryti žmogui kažką mielo, malonaus – tebūnie tai bus ir smulkmenėlė, bet, kad jis apsidžiaugtų. Bet, jeigu aš jau žinau, ko jis nori, jis jau žino, kas jam bus padovanota, tai kur tas netikėtumas? Dovana praranda prasmę“, – sakė A. Lydeka.
Jis teigė suprantąs argumentus, kad žinojimas palengvina visų gyvenimus, abiem pusėms paprasčiau pasidaro, tačiau, pasak etiketo specialisto, tokia dovana jau nebėra dovana, o – materialinė parama.
„Dovana nebūtinai turi būti koks nors materialinis daiktas. Ji gali būti šauni, smagi, paties padaryta, galima dovanoti emociją, meną“, – kalbėjo A. Lydeka.