Organizacijos ICANZ (Inter-Country Adoption New Zealand, liet. Tarptautinis įvaikinimas Naujojoje Zelandijoje) tinklapyje nurodoma, kad organizacija susikūrė siekdama padėti globos namuose augantiems vaikams ir įtėviams, norintiems įsivaikinti vaiką iš kitos šalies.
Veiklos pradžioje organizacija teigia didžiausią dėmesį kreipusi į Rumunijos globos namuose augančių vaikų situaciją, o vėliau jų žvilgsnis nukrypo į kitas šalis: Tailandą, Lietuvą, Filipinus ir Indiją. Tinklapyje nurodoma, kad su Lietuva ši Naujosios Zelandijos organizacija bendradarbiauja nuo 2006-ųjų.
Tinklapyje skelbiama informacija apie Lietuvą bei globos namuose augančius lietuvius.
Lietuva ICANZ tinklapyje pristatoma kaip „maža, nepriklausoma, demokratinė Europos valstybė netoli Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos“. Teigiama, kad Lietuvoje gyvena apie 3,6 mln. žmonių ir priduriama, kad ji yra šiek tiek mažesnė nei Naujoji Zelandija.
Pabrėžiama, kad Lietuvoje vyrauja katalikų tikėjimas ir čia yra daug gražių bažnyčių.
„Šeimos turi būti pasiruošusios padėti vaikams suprasti, iš kur jie yra, supažindinti su turtinga Lietuvos istorija, kalba ir šaknimis, taip pat privalo gerbti vaikų kultūrines ir religines tradicijas“, – teigiama tinklapyje.
Nurodoma ir kas gali įsivaikinti vaikus iš Lietuvos ir įvardijamos trys pagrindinės grupės: atitinkantys Naujosios Zelandijos reikalavimus įtėviams, vedę ir esantys 18-50 metų amžiaus. Tiesa, nurodomos ir išimtys – gali įsivaikinti ir nevedęs asmuo, jei tai lietuviškų šaknų turinti vieniša moteris. Gali įsivaikinti ir vyresni asmenys nei penkiasdešimties, jei ketinama įsivaikinti vyresnį nei 9 metų vaiką.
Įspėjama, kad įvaikinimo procedūra nėra greita ir gali trukti iki metų ar ilgiau.
Šio tinklapio nuoroda DELFI redakciją pasiekė po žinios apie į Naująją Zelandiją įvaikinamą dešimtmetę kaunietę. Skaitytojas sunerimęs klausė, ar šiame tinklapyje iš tiesų skelbiama tiesa.
VVATĮT: organizacija oficiali, į Naująją Zelandiją įvaikinti jau 28 vaikai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė DELFI patvirtino, kad minėta organizacija iš tiesų bendradarbiauja su Lietuva. Nuo organizacijos veiklos pradžios į Naująją Zelandiją iš viso įvaikinti 28 vaikai. Šįmet dar neįvaikintas nė vienas vaikas.
„Šis puslapis yra oficiali Naujosios Zelandijos įvaikinimo organizacijos „Inter-country Adoption New Zealand“ veikiančios tarptautinio įvaikinimo srityje svetainė. Naujosios Zelandijos įvaikinimo organizacija „Inter-country Adoption New Zealand (ICANZ)“ savo veiklą pradėjo 1990 m., tai yra ne pelno siekianti organizacija, teikianti paslaugas visoje Naujosios Zelandijos teritorijoje tarptautiniam įvaikinimui patvirtintoms šeimoms. Organizacija teikia paslaugas šeimoms prieš įvaikinimą ir po įvaikinimo“, – kalbėjo A. Marčiukaitienė.
VVTAĮT atstovės teigimu, ši organizacija iš tikrųjų bendradarbiauja su Lietuvos vaiko teisių apsaugos atstovais. Leidimas veikti Lietuvoje organizacijai suteiktas iki 2021 metų balandžio 27 dienos.
„Vadovaujantis Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo akredituotoms užsienio valstybių institucijoms tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2016-01-06 Nr. A1-5 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. A1-162 ir Galimų įvaikinti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo ikiteisminės procedūros aprašu, užsienio valstybės piliečiai dėl įvaikinimo iš Lietuvos gali kreiptis tik per akredituotas institucijas, kurioms yra suteikti įgaliojimai veikti Lietuvos Respublikoje vykdant tarptautinį įvaikinimą, – teigė A. Marčiukaitienė. – ICANZ Lietuvoje veikia nuo 2005 m. Kaip numatyta teisės aktuose, periodiškai agentūra kreipiasi į Tarnybą dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje pratęsimo.“
DELFI skaitytojas, pasidalijęs nuoroda, išreiškė įtarumą dėl to, kad puslapyje galima įsivaikinti Lietuvos, Filipinų, Indijos ir Tailando globos namuose augančius vaikus. A. Marčiukaitienė, į klausimą, kodėl tinklapyje siūlomi būtent šių šalių vaikai, atsakė, kad „tinklapyje nurodomos valstybės, kuriose ši akredituota organizacija turi įgaliojimus veikti“.
Pasitiki Naujosios Zelandijos pranešimais
VVTAĮT atstovė A. Marčiukaitienė, į klausimą, ar Lietuvos darbuotojai vyksta į Naująją Zelandiją patikrinti galimas įvaikintų vaikų gyvenimo sąlygas, atsakė, kad viena iš tarptautinį įvaikinimą vykdančios organizacijos funkcijų – teikti Lietuvos tarnybai grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus.
„Per pirmuosius dvejus metus po įvaikinimo – kas pusę metų, kitus dvejus metus – kartą per metus, po ketverių metų po įvaikinimo – kai to pareikalauja Tarnyba“, – patikrinimų periodiškumą įvardijo atstovė ir pridūrė, kad patikrinimus sudaro pranešimai apie įvaikinto vaiko integraciją į šeimą, gyvenimo sąlygas, vystymąsi, sveikatą. Reikalaujama ir vaizdinė medžiaga.
Pasak atstovės, užsienio valstybės institucija, radusi šeimą, pasirengusią įvaikinti vaiką, atitinkantį specialiuosius kriterijus, turi parengti ir pateikti duomenis apie tai, kaip ji gali patenkinti vaiko poreikius bei apie numatomas taikyti priemones, padėsiančias vaikui lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje.
„Jei šeima nėra įtraukta į norinčių įvaikinti asmenų apskaitą, įgaliota užsienio valstybės institucija Tarnybai taip pat pateikia ir šeimą identifikuojančią informaciją, kurią sudaro duomenys apie šeimą, socialinę aplinką, sugebėjimą auklėti vaiką ir įvaikinimo priežastis bei kompetentingų institucijų išduotą leidimą įvaikinti“, – vardijo A. Marčiukaitienė.
Įvaikinimas nemokamas, tačiau kitos paslaugos kainuoja
Tinklapyje www.icanz.gen.nz nurodoma, kad vaiką iš Lietuvos nusprendę įsivaikinti Naujosios Zelandijos gyventojai privalės sumokėti numatytus būtinų paslaugų mokesčius bei savo lėšomis padengti kelionę ir gyvenimo išlaidas Lietuvoje, kol čia vyks procedūros dėl įvaikinimo. Tiesa, VVATĮT atstovė pabrėžė, kad pats įvaikinimas yra nemokamas.
„1993 m. Hagos konvencija leidžia centrinėms institucijoms, akredituotoms institucijoms, patvirtintiems įgaliotiems atstovams, kitoms institucijoms priimančiose ir kilmės valstybėse imti tik pagrįstus ir teisėtus mokesčius įvaikinimo procedūroms atlikti. Draudžiami nepagrįsti mokesčiai“, – tvirtino A. Marčiukaitienė.
Jos teigimu, tarptautiniame įvaikinime mokesčiai turi būti labai gerai sureguliuoti. „Tai yra tinkamai nustatyta mokesčių dydžių riba, atsižvelgiant į suteiktas įvaikinimo procedūroje paslaugas. Pareiškėjai, pradėję procesą savo valstybėje, moka šios valstybės nustatytus mokesčius už konkrečias jiems suteiktas paslaugas: dokumentų parengimą, mokymus, „namų studijos“ parengimą, vertimą, grįžtamųjų ataskaitų rengimą ir teikimą, kelionės išlaidas ir pan. Įvaikinimas Lietuvos Respublikoje tiek Lietuvos Respublikos piliečiams, tiek užsienio valstybės piliečiams yra nemokamas“, – pabrėžė A. Marčiukaitienė.
Vaikui reikia padėti suprasti, kad įvaikinanti šeima nori gero
VVTAĮT atstovė teigė, kad už kiekvieno vaiko parengimą įvaikinimui atsakingas vaiko atstovas pagal įstatymą. „Kiekvienu įvaikinimo atveju tarnyba kreipiasi į vaiko globėją ir esant poreikiui, į tarnybos atestuotus asmenis, su prašymu pradėti ruošti vaiką galimam tarptautiniam įvaikinimui, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, siekiant užtikrinti sėkmingą įvaikinimo procesą“, – kalbėjo A. Marčiukaitienė.
Ji pridūrė, kad kiekvienam įvaikinamam vaikui reikia padėti suprasti, kad „įvaikinanti jį šeima siūlo pastovų ir saugų gyvenimą ir jausmus jo atžvilgiu, ir kad įvaikinimas gali padaryti jo gyvenimą žymiai geresnį“.
A. Marčiukaitienė tikino, kad patarimų, kaip paruošti vaiką sėkmingam palydėjimui į naują šeimą, turi ir Tarptautinė socialinė tarnyba (International Social Service).
„Rekomenduoja parengti įvaikinamam vaikui „Gyvenimo knygą“, kuri turėtų būti kaip įrankis sėkmingam vaiko palydėjimui į šeimą ir kuri lydės jį visą gyvenimą ir turės įtakos savo kilmės tapatumui“, – teigė atstovė.
Bendradarbiauja su 9 užsienio valstybėmis
A. Marčiukaitienės teigimu, VVTAĮT bendradarbiavimas su Naująja Zelandija – ne vienintelis tarptautinis ryšys, tačiau visi jie buvo užtvirtinti tiki 2006 metų.
„Šiuo metu įgaliojimai veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje yra suteikti 9 užsienio valstybių organizacijoms, iš jų 4 Italijos ir po vieną organizaciją iš JAV, Švedijos, Ispanijos, Naujosios Zelandijos ir Kanados yra įgaliotos vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje. Nauji užsienio valstybių institucijų prašymai dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo, nuo 2006-08-01 yra nepriimami“, – tikino A. Marčiukaitienė.
Užsienio piliečiai gali įsivaikinti tik specialiuosius kriterijus atitinkančius vaikus
„Užsienio valstybės piliečiai dėl įvaikinimo iš Lietuvos gali kreiptis tik per akredituotas institucijas, kurioms yra suteikti įgaliojimai veikti Lietuvos Respublikoje vykdant tarptautinį įvaikinimą ir tik dėl vaikų atitinkančių specialiuosius kriterijus, – teigė A. Marčiukaitienė ir įvardijo, kas yra specialieji kriterijai. – T.y. jei, vaiką siūlant įvaikinti, per šešis mėnesius nuo jo įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą dienos neatsirado asmenų, įrašytų į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą, galinčių įvaikinti ar globoti vaiką (rūpintis vaiku), taip pat jei vaiko atstovas pagal įstatymą ir Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija, sudaryta ir veikianti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, pritarė, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus, ir jei vaikas atitinka nors vieną iš toliau nurodytų specialiųjų kriterijų.“
A. Marčiukaitienės teigimu, vaikas turi atitikti šiuos kriterijus: „1. turi sunkiai išgydomų ar nepagydomų sveikatos sutrikimų, kuriuos patvirtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotos medicininės pažymos; 2. vyresnis nei 7 metų; 3. kartu siūloma įvaikinti ne mažiau nei tris vaikus (brolius ir (ar) seseris); 4. artimai bendrauja ar palaiko ryšius su broliais ir seserimis, nesutinkančiais arba negalinčiais būti įvaikintais kartu“.
Reikalavimai įtėviams
A. Marčiukaitienė įvardijo, kad įvaikintojai turi atitikti tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų keliamus reikalavimus įvaikintojams: „Būti tinkamo amžiaus, geros sveikatos būklės, neteisti, baigę mokymus, savo gyvenamosios valstybės kompetentingų institucijų būti įvertinti kaip galintys įvaikinti vaiką iš Lietuvos Respublikos ir gavę tam atitinkamą leidimą“.
VVTAĮT atstovės teigimu, tarnyba kiekvienu atveju nuodugniai išnagrinėja pateiktus dokumentus, o esant poreikiui prašoma patikslinti ar pateikti papildomą informaciją.
„Norime atkreipti dėmesį, kad ikiteisminiame įvaikinimo procese visada prioritetas teikiamas geriausiems vaiko interesams ir kiekvienam įvaikinamam vaikui parenkama ta šeima, kuri turi gebėjimus geriausiai užtikrinti šio vaiko interesus, – pabrėžė A. Marčiukaitienė. – Pažymėtina, jog nacionaliniam įvaikinimui ar vaiko globai (rūpybai) Lietuvos Respublikoje, visais atvejais, teikiamas prioritetas.“