Dalijimasis keičia vartotojų įpročius
Dalijimosi ekonomika pastaraisiais metais pastebimai augo visoje Europoje. Vartotojams toks ekonominis modelis suteikė daug privalumų: siūlė geresnes kainas ir tradicinių paslaugų alternatyvas. Eurobarometro duomenimis, 2018 m. ketvirtadalis visų Europos gyventojų jau pasinaudojo viena ar kita dalijimosi platforma. Tiesa, tik 4 proc. tuo naudojasi kasdienybėje. Populiariausios dalijimosi paslaugos yra apgyvendinimo (57 proc.), transporto (51 proc.), darbo (9 proc.) ir finansinės (8 proc.).
Nors dalijimosi ekonomikos koncepcija egzistuoja jau dešimtmečius, tik pastaruosius kelis metus šis modelis pradėjo augti ir įsitvirtinti įvairiuose verslo sektoriuose. Ši tendencija siejama su sparčia technologine pažanga bei siekiu sukurti efektyvesnį valdymą.
2017 m. portalas „Business.com“ atliko apklausą, kurioje dalyvavo įvairių sektorių verslai. Apklausa parodė, jog tarptautiniu mastu apie 70 proc. verslų naudojasi viena ar kita dalijimosi ekonomikos paslauga bent kartą per mėnesį, o 26 proc. šiomis paslaugomis naudojasi kasdien.
Pastebima, jog dalijimosi ekonomikos modelis gali tapti tikru išbandymu tradiciniams verslams. Net 40 proc. respondentų teigė, jog tokio pobūdžio paslaugų pasirinkimas sumažino verslo išlaidas, 18 proc. sutaupė laiko, 17 proc. padėjo pasiekti didesnę auditoriją, o 13 proc. suteikė galimybę prieiti prie naujų technologijų ir įrankių, kurie jiems iki tol buvo nepasiekiami ar neįperkami. Kai nauji rinkos žaidėjai gali pasiūlyti daugiau ir pigesnių alternatyvų, tradicinių verslų atstovai patiria nuostolių.
Dalijimosi ekonomikai vystantis dideliais tempais pastebima, jog trūksta šios srities reglamentavimo. Todėl Europos Komisija jau yra parengusi šios srities rekomendacijas fiziniams vartotojams, verslams ir valdžios institucijoms.
Verslas Lietuvoje atranda netradicines paslaugas
Pirmoji šalyje automobilių dalijimosi paslaugą pradėjusi teikti įmonė „CityBee“ šiandien tarp savo klientų jau turi apie 5000 juridinių asmenų. Pasak įmonės vadovo Luko Ylos, vis daugiau verslų pradeda matyti dalijimosi paslaugą kaip alternatyvą įmonės transportui.
„Tai ypač patrauklu smulkiajam verslui, kadangi nėra jokių ilgalaikių įsipareigojimų, nereikia sukti galvos dėl draudimo ar automobilio techninės priežiūros. Be to, paslauga yra lanksti, galima naudotis skirtingais automobilių modeliais atsižvelgiant į poreikį: ar tai būtų praktiškas automobilis nuvykimui į susitikimą, komfortiškas modelis partnerių ar svečių priėmimui, ar krovininis automobilis didesnio daikto gabenimui“, – komentavo jis.
Statybinės įrangos ir modulinių patalpų nuomos bendrovės „Cramo“ vadovas Darius Norkus pastebi, kad nuomotis, užuot įsigijus, vis populiariau ne tik didžiąją statybinę techniką, bet ir smulkesnę įrangą bei įrankius. Skaičiuojama, jog priklausomai nuo statybų projekto ir naudojamos įrangos, bendrovei įsigijus įrangą pačiai, ji net 70 proc. laiko stovi nenaudojama, o vien techninė priežiūros kaštai gali sudaryti nuo 5 proc. iki 25 proc. įrangos vertės.
„Kadangi vienas iš pagrindinių verslo interesų yra efektyvus resursų panaudojimas, kompanijoms neapsimoka įsigyti technikos, kuri didžiąją laiko dalį stovėtų nenaudojama. Tuo tarpu technikos dalijimosi paslauga padeda valdyti darbų procesus ir naudoti įrangą ten, kur ji reikalinga ir tik tiek, kiek reikia,“ – sakė D.Norkus.
Nuoma ne tik padeda išvengti didelių pradinių investicijų bei eliminuojami eksploatavimo kaštus. Pašnekovas pabrėžia technologijų svarbą. „Objektus ir užsakymus galima valdyti savo kompiuteryje ar telefone. Visa tai taupo verslui laiką ir pinigus“, – teigė UAB „Cramo“ vadovas.
Prognozuojamas dalijimosi paslaugų rinkos augimas
Tie patys veiksniai, į kuriuos atsižvelgdamos įmonės nuomojasi įrangą ar techniką, skatina ir laikinus darbo santykius. Personalo atrankos įmonės „Atranka360” Vilniaus padalinio vadovė Lolita Paragytė-Agejeva teigia, kad naujos kartos darbo ypatumai bei įmonių lankstumo poreikis, siekiant likti konkurencingais, neišvengiamai didina poreikį laikino įdarbinimo paslaugoms.
„Dalijimosi ekonomika pasaulyje jau įgavo pagreitį, o Lietuvoje taip pat matome, kad kuriasi tarpininkavimo platformos, kur specialistai skelbia apie savo teikiamas paslaugas ir įkainius, potencialūs klientai siunčia užklausas ir taip sudaromi projektiniai susitarimai. Pastebime ir tai, kad poreikis laikinų darbuotojų paslaugoms didėja, o tai rodo, kad ir mes neišvengiamai sekame pasaulines tendencijas“, – kalbėjo L.Paragytė-Agejeva.
Net 60 proc. „Business.com“ apklausos respondentų tikina, jog per kitus metus ar pusantrų dalijimosi ekonomikos paslaugoms skirs dar daugiau lėšų, nes praeityje toks sprendimas jau pasiteisino. Lietuvos verslo atstovų teigimu, ši sritis augant poreikiui sutaupyti laiko ir mažinti išlaidas augs ir Lietuvoje.
