Pasak istoriko, kirvis turbūt tampa neatskiriamu švietimo reformos instrumentu, todėl turime sukapotą struktūrą.
Kaip priminė S. Jurkevičius, gimnazijų judėjimas buvo orientuotas į ugdymo kokybę - siekti gerų mokinių pasiekimų ir tokiu būdu garvežiu stumti visa švietimo sistemą kokybės link.
„Paskui buvo pasirinkta kitokia linija - tokias mokyklas, kaip Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija ir kitas, kurios turėjo nuo 1 iki 12 klasės, pradėjo skaldyti. Kažkodėl buvo nuspręsta, kad reikia visas mokyklas sukapoti, kaip dabar yra su etatiniu”, - lygino S. Jurkevičius.
Į tai laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis R. Masiulis replikavo pacituodamas Abrahamą Maslową: „Tas, kuris moka gerai kalti plaktuku, visur aplinkui mato vinis“.
Kaip sakė Vilniaus licėjaus mokytojai, švietimo reformas jie stebi ne metus ir nebe dešimt, tačiau švietimo kokybė tik krinta.
Pasak mokytojų, bet kuri reforma visada yra pilotuojama ir ne mėnesį ar du, o rimtai. Ir jei skirtingo tipo mokyklose būtų patikrintas etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis, tokio absurdo, kuris vyksta dabar, būtų išvengta.
Kaip pabrėžė S. Jurkevičius, etatinis tik pradžia, už jo stovi rimtesni absurdai. „Etatinį techniškai galima sudėlioti, o štai ugdymo turinio keitimas reikalauja plataus ir gilaus išmanymo“, - pabrėžė Vilniaus licėjaus direktorius.
S. Jurkevičiaus žodžiais, didžioji problema, kad programų keitimas dažnai savitikslis. Keitimas dėl keitimo ar kartais dėl vadovėlių leidybos. Iš esmės niekas nesikeičia.
„Manau, dabar valstybėje net nėra potencialo, kuris sugebėtų kažką pasakyti apie ugdymo programas. Duok Dieve, susitvarkykim su tuo, ką turim - etatiniu mokytojų darbo apmokėjimu, o programas keiskim paskui“, - sakė licėjaus vadovas.
S. Jurkevičiaus nuomone, pagrindinė mūsų problema švietime, kad Lietuva profesionaliai nekontroliuoja ugdymo turinio.
„Neįtikėtinas dalykas: ugdymo programos kuriamos projektiniame lygmenyje, grupelė sumeta kažką, išsiskirsto ir jokios atsakomybės už visumą. Kaip istorikas galiu pasakyti, kad šiandien nėra galinčių normaliai išreikšti pozicijos dėl istorijos ugdymo programų. Gal geriau nieko nedarykime, nes bus kaip su etatiniu. Jei pradėsim dar ir šitoje vietoje keisti (ugdymo programas. - ELTA), bus chaosas. Arba pasakykime, kad tai daroma tik dėl pinigų, naujų vadovėlių leidybos“, - sakė S. Jurkevičius.
Jam antrino ir mokytojai, R. Masiuliui primindami ŠMM planus nuo 2019 m. balandžio pradėtas kurti ugdymo programas pradėti įgyvendinti jau 2019 metų rugsėjį.
„Tai dar baisiau nei skubotas etatinio įvedimas, turint omenyje vasaros atostogas“, - teigė mokytojai.
Susitikime užsiminta ir apie planus dar kartą keisti mokymo struktūrą, prie pradinių klasių pridedant vienerius metus.
„Taip greitai viskas keičiama. Visi mokytojai būtų laimingi, jei per dvejus metus būtų įvestas ir įsivažiuotų etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis, o tuo pačiu metu nevyktų jokia kita reforma. Ir mokiniai jaučia, kad situacija - nestabili. Jei šitame kontekste byrėdami pradėsime keisti dar ir ugdymo programas, visai bus blogai, nes absurdiški pokyčiai seka vienas kitą“, - konstatavo Vilniaus licėjaus mokytojai.
Problema, kurią susitikime su ministru akcentavo ne vienas licėjaus mokytojas - kad į mokyklą nebeateina asmenybių.
„Reikia pripažinti, licėjaus mokinių lygis taip pat krenta. Mums taip pat nepakanka asmenybių mokytojų. Nėra švietimas prioritetinė sritis. Negerovės slepiamos, kad vaizdelis atrodytų gražus, ir plakatais čia nieko nepakeisi. Tik klausimas, kodėl taip iš lėto mes patys sau kasame duobę?“ - klausė mokytojai.