aA
Briuselyje posėdžiaujantys šalių vadovai diskutuoja dėl ateinančios ilgametės finansinės perspektyvos. Tačiau pačios derybos nukeliamos į kitų metų rudenį, nors ilgai teigta, kad jas tikimasi užbaigti iki naujo Europos Parlamento rinkimų kitų metų gegužę, interviu LRT televizijai sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Karolina Pansevič

Didžiausią įtaką tam daro Jungtinėje Karalystėje vyraujantis politinis chaosas ir negebėjimas priimti susitarimų dėl „Brexito“.

„Vakar teko apsispręsti, jog dėl finansinės perspektyvos derėsimės ne kitų metų pradžioje, kad spėtume laiku suderėti, o kol kas nustūmėme į kitų metų rudenį. Tai yra tokio chaotiško „Brexito“ pasekmė. Tai reiškia, kad net vakar pristačius mūsų pozicijas, jos eina realiai į orą, į smėlį, ir derybos visos bus tik po to, kai bus naujas (Europos. - ELTA) Parlamentaras išrinktas, ir kai galbūt galų gale turėsime aiškumą apie „Brexitą“ ir jo laiko išsidėstymą“, - LRT televizijai sakė D. Grybauskaitė.

Vis dėlto pirmoji diskusija dėl biudžeto, šalies vadovės teigimu, buvo ryški ir sėkminga.

„Daugelis valstybių turėjo panašią poziciją dėl struktūrinių fondų. Baltijos šalys labai vieningai pasisakėme dėl žemės ūkio tiesioginių fondų ir dėl žemės ūkio apskritai finansavimo. Taigi daugelio šalių pozicijos grupavosi ir buvo labai aiškiai išreikštos. Tai yra puikios gairės Europos Komisijai paruošti antrą pasiūlymą, kuris greičiausiai atsiras iki kitų metų birželio“, - kalbėjo prezidentė.

D. Grybauskaitės teigimu, tolesnės derybos yra numatomos 2019 metų rudenį, bet viskas priklausys nuo to, kiek jos bus užgožtos „Brexito“ chaoso.

ELTA primena, kad prezidentė dalyvauja Briuselyje vykstančiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje.

Pagrindinė darbotvarkės tema - derybos dėl 2021-2027 m. ES biudžeto. Jose Lietuva siekia trijų pagrindinių tikslų: kad mažėjant ES biudžetui nebūtų drastiškai mažinama parama iš ES sanglaudos fondų, tiesioginės išmokos mūsų šalies žemdirbiams greičiau pasiektų ES vidurkį ir būtų užtikrinta tinkama parama tiek Ignalinos AE uždarymui, tiek strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimui.

Pasak prezidentės, Europos Komisijos pateiktas pirminis daugiamečio biudžeto projektas yra nepriimtinas Lietuvai, nes mūsų šaliai skirtos finansinės lėšos iš ES sanglaudos fondų mūsų valstybei sumažinamos beveik ketvirtadaliu. D. Grybauskaitės teigimu, toks drastiškas paramos sumažinimas gali neigiamai paveikti jau pasiektą pažangą.

Lietuvos taip pat netenkina Europos Komisijos siūlymas dėl tiesioginių žemės išmokų. ES jau dabar nesilaiko savo 2013 m. prisiimto įsipareigojimo, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams 2020 m. sieks 196 eurus už hektarą. O naujajame septynerių metų biudžete jos nebus pakankamai sparčiai didinamos, kad pasiektų ES vidurkį.

Prezidentės teigimu, toks biudžeto pasiūlymas diskriminuoja mūsų ūkininkus ir sukuria nelygiavertes konkurencines sąlygas rinkoje.

Antra svarbi tema, kuri dominuoja Europos Vadovų Tarybos darbotvarkėje, - situacija, kuri susiklostė dėl „Brexit“. Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May pirmadienį atšaukė balsavimą dėl „Brexit“ susitarimų Didžiosios Britanijos parlamente, nes nori papildomų konsultacijų su ES vadovais. Po ilgų derybų pasiektai sutarčiai jau yra pritarę ES šalių vadovai.

ES šalių vadovai aptaria ir sankcijų Rusijai klausimus. Taip pat numatytos diskusijos dėl pasiūlymo steigti euro zonos biudžetą, kovos su dezinformacija ir propaganda klausimais.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.