Atsakymai į šiuos klausimus, kaip paprastai, gali būti įvairūs. Reikia pripažinti, kad pagrindo šiokioms tokioms dvejonėms yra. Daugiau negu ketvirtadalis (28 proc.) šiemet apklaustų 18–25 metų jaunuolių netaupo visai, apie penktadalis (19 proc.) neretai pritrūksta pinigų, o daugiau negu trečdalis respondentų neišsiverčia be artimųjų paramos.
Investicijos – terra incognita
Su iššūkiais susiduria ne tik jaunimas. Prieš šį rudenį rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, beveik trečdalis (28 proc.) suaugusių šalies gyventojų savo namų ūkio finansinę padėtį apibūdino kaip blogą. Ketvirtadalis (26 proc.) iš savo turimų santaupų išsilaikytų ne ilgiau kaip tris mėnesius, penktadaliui (21 proc.) santaupų užtektų iki mėnesio. Vis dėlto optimistiškai nuteikia tai, kad, palyginti su praėjusiais metais, 13 procentinių punktų sumažėjo gyventojų, kurie apskritai neturi jokių santaupų.
Kasdien bendraudami su banko klientais pastebime, kad visuomenėje tebėra gajūs įvairūs su finansais ir taupymo būdais susiję mitai, kurie neretai ir kliudo veiksmingai planuoti pajamas ir išlaidas. Net ir tie gyventojai, kurie kiekvieną mėnesį dalį pajamų skiria taupymui, šias lėšas neretai tiesiog kaupia atskirose sąskaitose arba grynaisiais pinigais, neįvertindami jų nuvertėjimo dėl infliacijos. Paklausti apie investavimą klientai dažnai trauko pečiais – „tai ne man“, „neturiu tiek lėšų“, „pernelyg sudėtinga“.
Nors jaunajai kartai būdingas imlumas ir smalsumas, panašios nuostatos vyrauja ir tarp Lietuvos jaunimo. Minėtas SEB banko Lietuvos jaunimo finansinio raštingumo tyrimas atskleidžia, kad, nors trečdalis jaunųjų respondentų kiekvieną mėnesį taupymui atsideda nuo 20 iki 100 eurų, beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų santaupas laiko grynaisiais pinigais. Į akcijas ar fondų vienetus savo lėšas investuoja vos 2 proc. taupančių jaunuolių.
Tai gana nedidelė dalis, nors šiandien bankų klientams prieinamos palyginti nesudėtingos investavimo priemonės, kurias renkantis nebūtina itin gerai išmanyti padėties pasaulio rinkose ir biržose ar turėti daug pradinių lėšų. Atsidarius vertybinių popierių sąskaitą galima įsigyti profesionalų valdomų investicijų fondų vienetų tam skiriant nuo trisdešimt eurų.
Pagalvoti apie ateitį
Šis patogus būdas gali būti veiksmingas sprendimas kiekvienam, turinčiam išankstinių nuostatų ar dvejonių dėl investavimo kaip taupymo priemonės. Svarbu, kad su šia priemone susipažintų jaunosios kartos atstovai – kuo anksčiau gyvenime žmogus pradeda nuosekliai investuoti, tuo daugiau lėšų dėl sudėtinių palūkanų gali sukaupti.
Mūsų tyrimo duomenimis, tik šiek tiek daugiau negu pusė (54 proc.) jaunųjų šalies gyventojų taupo konkrečiam tikslui. Dažniausiai tai – pradinė įmoka būstui įsigyti (33 proc.), automobilis ar kita transporto priemonė (23 proc.), kelionė (18 proc.). Akivaizdu, kad, siekiant ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, svarbu pabrėžti ir būtinybę aiškiai nusistatyti tikslus. Tai padeda pasirinkti tinkamiausias taupymo ir investavimo priemones, įvertinti laikotarpį, kurį žmogus pasiryžęs neliesti investuojamų pinigų, nustatyti, kokius investicijų vertės svyravimus toleruotų.
Kitas svarbus ugdytinas įgūdis – reguliarumas. Tegu ir nedidelėmis, bet reguliariai atliekamomis investicijomis galima išlyginti jų vertės svyravimus. Be to, reguliariai investuojant įgyjamos žinios apie tai, kaip veikia finansų rinkos, kodėl ir kada kyla ar krenta investicijų vertė, kokią įtaką tai daro santaupoms. Įgijus investavimo patirties, galima rinktis ir sudėtingesnes investavimo priemones, kurių tikėtina grąža didesnė ir kurioms gali tekti skirti daugiau laiko bei pastangų.
Be abejo, džiugina, kad Lietuvos jaunajai kartai būdinga galvoti apie tolesnę ateitį. Keturi iš dešimties SEB banko atlikto tyrimo dalyvių kaupia pensijai, dar trečdalis ketina tai daryti, vos tik pradės dirbti. Nors dažnai jaunimui būdingas spontaniškumas, jauni žmonės į ateitį linkę žvelgti atsakingai. Tai yra prielaida tikėtis, kad ilgainiui mūsų visuomenė gyvens vis oriau ir patogiau.
Vis dėlto norint kurti klestinčią visuomenę būtina kryptingai ugdyti ir jaunesnės, ir vidurinės, ir vyresnės kartos gyventojų finansinio raštingumo įgūdžius bei įpročius, ypač susijusius su investavimu. Suprantama, pažinties su investavimu jokiu būdu nereikėtų pradėti neriant į šią veiklą stačia galva ar skiriant tam reikšmingą savo pajamų dalį, ypač jeigu iki šiol to nesate darę. Geriausias sprendimas – pradėti nuo susitikimo ir pasitarimo su specialistu, turinčiu licenciją teikti konsultacijas investavimo klausimais.
