Ketvirtadienio vakarą Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta kandidatų į Vilniaus merus diskusija „Vizijos Vilniaus ateičiai“, kurios metu savo idėjas sostinei pristatė dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, buvęs sostinės meras Artūras Zuokas, liberalas Martynas Nagevičius, konservatorius Dainius Kreivys, rinkimų komiteto „Piliečių jėga ir teisingumas“ atstovas Ramojus Girinskas.

Dabartinis sostinės meras R. Šimašius, pristatydamas savo idėjas, svarbiausiomis įvardijo siekius gerinti švietimo kokybę Vilniuje, atnaujinti miegamųjų rajonų infrastruktūrą.

„Miegamieji rajonai yra dar nykoki ir jie vis dar yra miegamieji rajonai, o aš sieksiu juos paversti gyvenamaisiais rajonais“, – pažymėjo R. Šimašius.

Jis taip pat tvirtino sieksiantis modernizuoti ir atnaujinti stoties rajoną ir gerinti viešojo transporto kokybę.

R. Girinskas teigė, kad tapęs Vilniaus meru daugiausiai dėmesio skirtų jaunoms šeimoms, transporto, eismo situacijos sostinėje gerinimui ir miestiečių aprūpinimas geriamuoju vandeniu.

„Mūsų idėja – skirti kiekvienam namų ūkiui po 2 kubinius metrus geriamojo vandens nemokamai“, – komentavo R. Girinskas.

Konservatorius D. Kreivys teigė, kad koncentruotųsi į infrastruktūros plėtrą, mažintų transporto spūstis, siektų sveikatos apsaugos kokybės gerinimo.

„Vilnius turi tapti aukštųjų technologijų centru“, – dar vieną prioritetą įvardijo D. Kreivys.

Liberalų sąjūdžio narys M. Nagevičius aiškino Vilnių įsivaizduojantis, kaip tolerantišką, multikultūrinį miestą.

„Vilnius yra multikultūrinis, tolerantiškas, ekologiškas miestas, talentų traukos centras. Gedimino pradėtas darbas traukti talentus turėtų būti pratęstas“, – komentavo kandidatas į Vilniaus merus.

A. Zuokas akcentavo, kad vadovaudamas miestui daugiausiai dėmesio skirtų susisiekimo sistemos tobulinimui, švietimo, ugdymo kokybės gerinimui.

„Vilniaus mieste iš 155 mokyklų pusėje jų ugdymo kokybė yra žemesnė negu Lietuvos vidurkis“, – perspėjo A. Zuokas.

Susisiekimo problemas siūlo spręsti naujomis transporto priemonėmis

Spūsčių problema ir susisiekimo Vilniuje gerinimas tapo viena svarbiausių diskusijos temų.

„Didžiausia problema yra tai, kad kamščių, piko metu viename kvadratiniame metre Vilniuje stovi septyni vilniečiai“, – atkreipė dėmesį konservatorių kandidatas į merus D. Kreivys.

Jis tikino, kad spūstis sostinėje sumažintų tramvajaus sistema.

„Tyrimai rodo, kad 20 procentų automobiliu važiuojančių piliečių perlipa į tramvajų. [...] Modernus tramvajus yra geriausia išeitis“, – pažymėjo D. Kreivys.

Tiesa, konservatoriaus manymu, ar Vilniuje reikalingas tramvajus, turėtų nuspręsti patys vilniečiai, balsuodami dėl šios idėjos. D. Kreivys, pasitelkdamas užsienio miestų patirtį, svarstė, kad tramvajaus sistemos įdiegimas Vilniuje kainuotų apie 16 mln. Eur.

Nepartinis kandidatas į sostinės merus R. Girinskas teigė manantis, kad tramvajus yra pasenusi idėja. Jis

„Mūsų siūlymas yra „monoreilas“, tai yra traukinys, pakabintas virš kelio. Tai yra visiškai naujas dalykas, kuris nereikalauja papildomos vietos kelyje, tai yra ekologiškas, greitas transportas“, – savo idėją spūsčių problemai Vilniuje spręsti pasiūlė R. Girinskas.

Be to, jo manymu, Vilniuje eismą reikėtų reguliuoti išmaniąja sistema, tai yra, esant reikalui, keistų eismo kryptis, nukreipti srautus į kitas gatves ir pan.

R. Šimašius teigė, kad susisiekimo problemas Vilniuje reikėtų spręsti, pradedant nuo elementarių žingsnių.

„Pradėsiu nuo archajiškos formos, tai yra ėjimas pėsčiomis. [...] Iki 2 kilometrų žmonės vaikšto pėsčiomis. Vilniuje žmonės tai nueina trumpesnį atstumą, nes susiduria su nepatogiomis sankryžomis, su estakadomis, žiedais. Reikėtų siekti, kad žmonės iš taško A į tašką B ateitų greičiau“, – pažymėjo Vilniaus meras.

Jis tvirtino, kad iš esmės reikėtų siekti, kad viešojo transporto kokybės gerinimu, kad vilniečiai ir miesto svečiai galėtų prioritetą skirti viešajam transportui arba tiesiog keliavimui pėsčiomis, dviračiais.

A. Zuokas tvirtino neatsisakantis minties Vilniuje įgyvendinti nemokamo viešojo transporto idėją. Tiesa, jis teigė, kad reikėtų skatinti ir kitas spūsčių mažinimo priemones – nemokamų transporto stovėjimo aikštelių įrengimą, automobilių dalijimosi paslaugas, dviračių trasų plėtrą.

Liberalas M. Nagevičius, kalbėdamas apie susisiekimo gerinimą sostinėje, teigė, kad viskas priklausytų nuo investuotojų.

„Jeigu atsiras investuotojas, kuris norės investuoti į metro ar tramvajų, tai tikrai galima tai daryti“, – teigė M. Nagevičius.