Vyriausybė siekė, kad projektas būtų nagrinėjamas skubos tvarka, bet tam parlamentarai nepritarė, todėl pataisų priėmimas nusikels į kitų metų pavasarį.

Kaip posėdžio metu teigė L. Kukuraitis, įstatymą siūloma koreguoti įvertinus visuomenėje kylančias įtampas dėl teisinio nesaugumo, kurį išgyvena tėvai ir šeimos taikant naują vaiko teisių apsaugos reglamentavimą nuo šių metų liepos 1 d.

„Jo įgyvendinime susidūrėme su sunkumais dėl to, kad įstatyme yra spragos, kai nustačius antrąjį grėsmės lygį vaikui jis visais atvejais paimamas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą“, – įstatymo taisymo motyvus aiškino ministras.

L. Kukuraitis pabrėžė, kad įstatyme reikia keisti ne apibrėžimą, bet užtikrinti, kad vaikai būtų paimami tik kraštutiniais atvejais.

Ministro teigimu, įstatymo pataisomis siekiama nustatyti griežtesnes taisykles, kokiais atvejais vaikai galėtų būti atskiriami nuo tėvų ar kitų teisėtų savo atstovų.

„Taip pat siekiama nustatyti alternatyvas tuo atveju, kai esant įstatyme nustatytiems pagrindams prieš paimant vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, būtų išnaudotos visos įmanomos priemonės neišskiriant vaiko ir jo tėvų, tačiau užtikrinant saugią vaikui aplinką, tai yra, taikant laikinąją vaikui priežiūrą“, – aiškino L. Kukuraitis.

Bausti už melagingus pranešimus galėtų vaiko teisių apsaugos darbuotojai

Pasak ministro, įstatymo taisymai specialistams turėtų padėti geriau įvertinti vaiko situaciją šeimoje, kai gaunamas pranešimas apie smurtą ar kitus vaiko teisių pažeidimus. Be to, pataisose numatyta, kad už tyčia paskleistą melagingą informaciją piktavalius galėtų bausti ne teismas, o patys Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai.

Šią nuostatą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo užtikrinti koreguojant ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, o atsakomybę už melagingus pranešimus numatančius Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius.

Būtent ši siūloma pataisa Seime sukėlė kone daugiausiai diskusijų – E. Pupinis ir D. Šakalienė ministro klausė, ar šis nemano, kad žmonės tiesiog bijodami gauti baudą nepraneš apie galimus vaiko teisių pažeidimus ar smurtą. L. Kukuraitis pripažino, kad situacija iš tiesų probleminė, tačiau esą ją būtina spręsti.

„Bet ją reikia spręsti, nes ir taikymo metu susiduriama su atvejais, kai yra piktnaudžiaujama šia teise ir vos ne kas dieną skambinama siekiant pakenkti vienai ar kitai šeimai“, – tikino ministras.

Ministras atkreipė dėmesį, kad atsakomybė už melagingus pranešimus Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinta ir dabar, pakeitimai esą tik suteikia teisę patiems vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams nubausti piktavalius.
„Tai yra tiktai kraštutiniai atvejai, kai tarnybai visiškai akivaizdu, kad yra piktnaudžiaujama siekiant pakenkti vienai ar kitai šeimai“, – tikino L. Kukuraitis.

Panašaus klausimo sulaukęs ir iš D. Šakalienės, L. Kukuraitis patikino, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba baustų pranešėjus tik tais atvejais, kai matytų, kad, pavyzdžiui, kokretus žmogus piktybiškai pareigūnus nuolat kviečia į konkrečios šeimos gyvenamąją vietą, nors jokių vaiko teisių pažeidimų ten nėra nustatoma.

Vaikus bus galima paimti dviem atvejais

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamose pataisose siūloma įvesti ir naują vaiko apsaugos mechanizmą nepaimant jo iš tėvų.

„Siūloma nustatyti naują vaiko saugumo užtikrinimo priemonę, tai yra, laikinąją priežiūrą. Tarnybos mobiliosios komandos paslaugos ir atvejo vadyba būtų taikoma dar nepaėmus vaiko iš šeimos, tai yra, laikinosios vaiko priežiūros priemonės taikymo metu. Tai reiškia sustiprinamos pagalbos šeimai priemonės dar iki paėmimo teismine tvarka“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tėvų pasirinkti laikinieji prižiūrėtojai negalėtų būti teisti.

Vaikai iš tėvų priėmus įstatymo pataisas būtų paimami šiais atvejais: kai tėvai nesutinka, jog jų vaiką laikinai prižiūrėtų šeimai artimi asmenys arba kai laikinoji priežiūra būtų nepakankama priemonė vaiko saugumui užtikrinti.

Kaip mano L. Kukuraitis, tokie pasiūlymai turėtų gerokai sumažinti iš šeimų paimamų vaikų skaičių Lietuvoje ir užtikrinti didesnę tarnybų pagalbą šeimoms bei prigimtinę ir konstitucinę teisę auginti vaikus.