Dar praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje partijos vadovybė teigė, kad nėra apsisprendę, ar palaikys biudžetą. Visgi antradienį jie vieningai balsavo už. Tačiau LLRA–KŠS frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė pokalbyje su DELFI tikino, kad už biudžetą jos frakcija balsavo tikrai ne dėl 200 tūkst. eurų maldos namams.
„Iš esmės šis biudžetas yra socialiai jautrus ir visiems dirbantiesiems padidina pajamas. Jis gal neatliepia visų lūkesčių taip, kaip turėtų, bet vertinant tai, kad didėja vaiko pinigai ir keičiasi apmokestinimo sistema, ką žmonės pajus per darbo santykius ir pajamas gaunamas, savo šeimos biudžeto padidėjimą, tikrai nebuvo mums pagrindo nebalsuoti“, – sakė R. Tamašunienė.
Nepaisant to, anot jos, norėtųsi, kad dialogas su streikuojančiais mokytojais iki biudžeto priėmimo būtų pasistūmėjęs į priekį ir būtų duotos kažkokios garantijos, kad problemos bus sprendžiamos. Tokie mokytojų reikalavimai, kokie buvo keliami dabar, jos vertinimu, yra labai dideli ir atrasti tokią sumą pinigų reiškia, kad reikėtų tuos pinigus iš kažko paimti.
Atsakydamas į klausimą, ar tie 200 tūkst. eurų, skirti maldos namams, buvo paslauga LLRA–KŠS už tai, kad ši frakcija nubalsuotų už biudžetą, R. Tamašunienė teigė, kad tikrai ne.
„Tai labai juokinga. Iš viso tas fondas buvo pamirštas. Maldos namai nebūtinai yra bažnyčios, tai yra ir paveldo objektai, reikia jiems šiek tiek to dėmesio parodyti. Be to, mes skyrėme pinigų iš alkoholio ir tabako akcizo fondo, nes mūsų maldos namai, bažnyčios, tikrai atlieka didelį prevencinį darbą, gal ne tiek visiems, bet tikintiesiems, kurie lanko. (…) Iš tikrųjų tai buvo labai menka suma ir niekaip ji nesuvaidins jokio vaidmens tam fondui, nes poreikiai yra kur kas didesni. (…) Net jeigu nebūtų skirta, ne tas momentas buvo lemiamas ar ypatingas“, – tikina Seimo narė.
Pasak jos, kur kas svarbesnis buvo LLRA–KŠS pasiūlymas kitais metais vaiko pinigus didinti ne iki 50 eurų, o iki 60 eurų, kuris Seimo buvo atmestas.
„Aišku, visada norėtųsi stiprios injekcijos, per vidaus vartojimą tai sugrįš kitų mokesčių pavidalu. Mes siūlėme iškart įvesti daug, bet pasirinktas kitas kelias, palaipsniui. Bet noriu čia pabrėžti, vertinant Vyriausybės įsipareigojimus, mūsų frakcijos nuomone, 60 eurų labiau laipsniškumą užtikrintų, negu kad paskui per dvejus metus reikės iki 100 eurų padidinti. Tai būtų sudėtingiau“, – sakė R. Tamašunienė.
Paklausta, kokia šiuo metu yra LLRA–KŠS partijos pozicija dėl prisijungimo prie koalicijos, R. Tamašunienė buvo lakoniška: „mūsų tas status quo kol kas jokiu būdu nesikeičia“. Anksčiau partija sakė, kad prisijungtų prie koalicijos tik tuo atveju, jeigu būtų įvykdytos jų sąlygos, kurios daugiausiai yra susijusios su socialiniu teisingumu.
Į koaliciją eiti neapsimoka
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Andžejus Pukšto sako, kad tai, jog LLRA–KŠS prašo pinigų maldos namams, jo nenustebino. Anot jo, net pačiame partijos pavadinime yra užkoduotas prisirišimas prie krikščioniškų vertybių, be to, pinigų bažnyčioms nuolat skirdavo ir kitos partijos – tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai.
„Ar katalikų bažnyčia jiems kažkaip atsidėkoja – sunku pasakyti. Buvo tokių atvejų, kai per rinkimines kampanijas buvo pastebėta, kad prie bažnyčių buvo dalinamos skrajutės. Tai nėra didelė paslaptis – tiek pačiame Vilniuje, tiek kaimo bažnyčiose skrajutės buvo dalinamos. Bažnyčia ir lenkų dvasininkai, bent jau dalis, buvo kaip ir netoliese nuo LLRA“, – sakė A. Pukšto.
Paklaustas, ar jo manymu LLRA–KŠS visgi nuspręs prisijungti prie valdančiosios koalicijos, politologas sakė esąs įsitikinęs, kad jiems tai nėra palanku.
„Manyčiau, kad vilkins iki paskutiniųjų, ir greičiausiai neis į koaliciją, nes Valdemaras Tomaševskis ir jo bendraminčiai laikosi tokios pozicijos, kad jų pagrindinė korta – kad jie gina skriaudžiamus Lietuvos lenkus. Jiems būti tokių mušamųjų ir skriaudžiamų pozicijoje kur kas labiau apsimoka nei būti valdančiojoje koalicijoje. Nes tada jie neturės jokių kozirių Lenkijos teritorijoje, o dabar jie vis tiek nuolat akcentuoja Lenkijoje, kad daug metų daug problemų neišspręsta, kad nuolat jie yra skriaudžiami, ta dainelė yra nuolat kartojama. Aš kadaise esu jau sakęs, kad jiems labiau apsimoka būti auka, negu valdančiaisiais“, – mano VDU politologas.
Jis atkreipė dėmesį į situaciją Vilniaus mieste, kur yra daug nusiskundimų dėl mokyklų lenkų dėstomąja kalba. LLRA–KŠS yra valdančiojoje koalicijoje, todėl ir patys neša atsakomybę už šią sritį.