„Lietuvos geležinkelių“ keleivių ir krovinių vežimo direkcijos turi palankesnes sąlygas naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, nes šios direkcijos privalomų avansinių įmokų už teisę pasinaudoti šia infrastruktūra, skirtingai nei kiti vežėjai, nemoka.
Be to, vežėjai dėl vežimo geležinkeliais organizavimo ir vykdymo specifikos per mėnesį neįvykdo vidutiniškai 39 proc. suplanuotų važiavimų. Tokiu būdu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negauna visų galimų gauti pajamų.
Auditorių vertinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turtas turėtų generuoti daugiau pajamų. Pavyzdžiui, Geležinkelių infrastruktūros direkcija, kuri turi užtikrinti efektyvų šio turto panaudojimą, 22 proc. valdomų patalpų ploto kitiems bendrovės padaliniams suteikia ne rinkos kainomis, o tik faktinių to turto eksploatavimo sąnaudų kaina.
Taip pat susikaupė uždelstų viešosios geležinkelių infrastruktūros kapitalinio remonto darbų. Jų poreikis per 10 metų padidėjo 55 proc. ir 2017 m. pabaigoje sudarė 702 km, arba 30 proc. visų geležinkelio kelių. Bendrovės teigimu, kelių būklės palaikymas buvo vykdomas atliekant einamąją priežiūrą, taip užtikrinant pakankamą pralaidumą ir saugų eismą.
Siekiant užtikrinti saugų ir nenutrūkstamą traukinių eismą, keleivinių traukinių greičiai sumažinti 75-oje proc., o krovininių traukinių - 18-oje proc. geležinkelio kelių.
Be to, tokia geležinkelių ruožų būklė sukelia ir kitų neigiamų padarinių: blogėja vežimo paslaugų kokybė, patiriama didesnių geležinkelių kelio priežiūros išlaidų“.
„Lietuvos geležinkeliai“, išanalizavę geležinkelio kelių, kurių kapitalinį remontą reikia atlikti, priežiūros išlaidas, nustatė, kad 1 km tokio kelio priežiūra per metus papildomai kainuoja apie 30,8 tūkst. eurų.
Susisiekimo ministerija, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros patikėtoja, nesukūrė nuoseklios, nuolat veikiančios viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos priežiūros sistemos, kuri leistų nustatyti valstybės biudžeto lėšų, skirtų šiai infrastruktūrai valdyti, poreikio pagrįstumą.
Audito metu Valstybės kontrolė vertino 2007-2017 m. laikotarpio faktinius ir 2018-2027 m. perspektyvinius duomenis.
