Nors laiko dar yra, tačiau valdantieji kol kas neatsako į klausimą Kas jiems atstovaus? Ilgai realiausiu galimu LVŽS atstovu laikytas Saulius Skvernelis šiandien daro vieną klaidą po kitos ir ima vis labiau ryškėti, kad palengva galimybė tapti Prezidentu sprūsta iš premjero rankų. Apžvelkime problemas, su kuriomis susiduria bene realiausias kandidatas į LVŽS kandidato poziciją Prezidento rinkimuose.
Stiprus atsilikimas nuo apklausų lyderių
Nors Saulius Skvernelis, rodos, širdyje puoselėja svajonę tapti Prezidentu, tačiau visos pastarosios apklausos premjerui nedėkingos. Politologams ir viešiesiems intelektualams nuolat komentuojant, kad Saulius Skvernelis turėtų būti valdančiųjų atstovas, premjero reitingas tebėra mažne dvigubai mažesnis nei lyderiaujančio ekonomisto Gitano Nausėdos ir gerokai atsilieka nuo Ingridos Šimonytės.
Remiantis naujausiomis apklausomis, kurias bendrovėje „Vilmorus“ užsakė dienraštis Lietuvos Rytas, Gitaną Nausėdą Prezidentu rinktų 24,6 proc, Ingridą Šimonytę – 19,7 proc, o Saulių Skvernelį 13,2 proc. rinkėjų. Nors tai ir neblogas rezultatas, bet jo kol kas neužtenka ir patekti į antrąjį turą, o ką jau ir kalbėti apie galutinę pergalę.
Priešingai nei savo nuomonę pakeitusi Ingrida Šimonytė, Saulius Skvernelis visada buvo traktuojamas kaip kandidatas į Prezidento postą, tad vargu ar turi papildomą rezervą augintis reitingus, jeigu viešai deklaruotų sprendimą dalyvauti rinkimuose. Net jei reitingai ir šokteltų, tai labai menkai tikėtina, kad padėtų pasivyti Ingridą Šimonytę, nes didįjį kandidatės šuolį lėmė jos ilgokai siųsta žinia, kad rinkimuose nedalyvaus, skatinusi jos šalininkus svarstyti apie kitas alternatyvas. Premjeras tokios žinios rinkėjams nesiunčia. Todėl tikrai didelį šuolį lemtų kiti veiksniai, bet ne oficialus deklaravimas. Tuo tarpu daugeliui vertinant Saulių Skvernelį, kaip realų kandidatą, atsilikimas nuo lyderių turėtų kelti nerimą LVŽS strategams.
Politinių sprendimų lauke minos
Čia nebepadės net švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės atleidimas iš pareigų. Net jei ir pavyktų laimėti kovą su mokytojais, tai tebūtų Pyro pergalė, nes patys mokytojai ir jų artimieji taip pat yra rinkėjai. Arba Saulius Skvernelis ir pats ima svarstyti atsitraukimą nuo prezidentinių ambicijų, arba jis daro grubių klaidų, kurios turėtų būti taisomos artimiausiu metu.
Ką jau ir bekalbėti, kad premjero kova su augančiomis kainomis greičiausiai virs visišku šnipštu. Ne tik todėl, kad jau keletą kartų jis visiškai pralaimėjo formuodamas savo, kaip situacijoje vargiai susiorientuojančio asmens, įvaizdį, bet ir dėl to, kad dažniausiai keliu į infliacijos suvaldymą yra laikytinas darbo našumo augimas.
Tam reikia nemažai investicijų į technologijas, tačiau Lietuvos centrinio banko vadovui Vitui Vasiliauskui bei Swedbank ekonomistams kalbant apie ekonomikos augimo sulėtėjimą 2019 m., o Niujorko universiteto profesoriui ir knygos „Krizių ekonomika“ autoriui Nouriel Roubini apie 2020 m. prasidėsiančią ekonominę krizę, galiausiai esant akivaizdžiam burbului akcijų rinkose, praktiškas Lietuvos verslininkas gali imti resursus skirti ne didinti gamybinius pajėgumus, kurie krizės sąlygomis būtų pertekliniai, bet kitoms reikmėms.
Tokiu atveju darbo našumo augimas diskutuotinas, ir tai savo ruožtu reiškia ir ribotas galimybes valdyti kainų augimą. Jeigu taip išties nutiktų, premjeras susikurtų skaldančio bei politinių tikslų negebančio realizuoti politiko įvaizdį. Nei vienas, nei kitas bruožas nėra toks, kuriuo labiausiai norėtų pasižymėti kandidatas į Prezidento postą.
Susipriešinimas ir LVŽS šleifas
Nuolatinės LVŽS kovos su TS-LKD padidino susipriešinimą ne tik tarp partijų, bet ir tarp jas palaikančių rinkėjų. Ne paskutinis vaidmuo šioje istorijoje tenka ir Sauliui Skverneliui, kuris vienareikšmiškai sietinas su LVŽS. Partijų susipriešinimas būtų kliūtis premjerui telkti politinę paramą, kad ir kaip rinkimuose jis mėgintų rodyti save kaip visuomenę telkiantį ir galimai nepartinį kandidatą.
Šiandien partiškumą daug labiau liudija turima reali politinė įtaka nei juridinis statusas. Tą greitai įrodytų tiek LVŽS lėšos, skirtos kampanijai, tiek ir partijos nariai, renkantys parašus už jų kandidatą. Ką jau ir bekalbėti, kad neretas Lietuvos gyventojas susimąstys, jog galbūt nėra gerai, kad politinė galia gali susitelkti vienos grupės rankose.
Kitas gali iškelti klausimą: ar pavyks Sauliui Skverneliui dirbti su TS-LKD, jei šie laimės rinkimus? Ar nėra grėsmės, kad po 2020 m. Seimo rinkimų susidursime su politine krize? Apklausos liudija, kad reikia įvertinti ir tokį scenarijų. Tai natūralios problemos, kylančios dėl mūsų šalies politinės sistemos. Neradus atsakymo, kaip jas būtų galima spręsti, premjerui gali atsirasti papildomų kliūčių.
LVŽS tarp kandidatų krizės ir politinės arogancijos
Būdami galingiausia frakcija Seime, LVŽS susiduria ne tik su kandidato į Prezidento postą paieškomis, bet ir su alternatyvaus premjero nebuvimu. Žmonėms bus būtina atsakyti į klausimą, kas taps šalies premjeru, jei rinkimus laimėtų Saulius Skvernelis. Šis didžiulės reikšmės klausimas viešojoje erdvėje paliečiamas retai.
Matyt, tai lemia oficialaus LVŽS kandidato į Prezidento postą nebuvimas. O ir kandidato reikia ne bet kokio. Šis postas yra pernelyg svarbus, kad būtų užleistas nelojaliam žmogui, ir tai liudija faktas, kad, rodos, neatmenamais 2016 m. rinkimus laimėjus valstiečiams, buvo iškelta mintis premjeru paskirti Bronių Ropę, nors visa Lietuva pagrįstai tikėjosi, kad juo taps sąrašo vedlys Saulius Skvernelis.
Matyt, pabijojus prarasti reitingus, buvo atsižvelgta į teisėtus rinkėjų lūkesčius, tačiau kartu pradėtas ir premjero „pajungimo“ darbas. Šiandien vargu ar rasime solidesnį politologą, kuris neigtų Ramūno Karbauskio viršenybę Sauliaus Skvernelio atžvilgiu. Tokio kandidato, kurį mylėtų ir Lietuvos gyventojai, taip lengvai rasti irgi nepavyks.
O ką ir kalbėti apie tai, kad šios pareigos taptų vienu iš rimčiausių LVŽS sprendimų iki 2020 m. Seimo rinkimų ir galimai darytų nemenką įtaką valdančiųjų sėkmei. Tai gali paskatinti valdančiuosius ieškoti alternatyvos Sauliui Skverneliui. Visgi pati LVŽS pozicija - delsimas skelbti savo kandidatą į Prezidento postą - bet kuriuo atveju nėra laikytina solidžia.
Valdantieji arba stokoja tinkamų kandidatų ir taip liudija savo silpnumą, arba ganėtinai arogantiškai mano, kad yra tokie šaunūs ir galingi, kad net ir paskutinę akimirką iškeltas jų kandidatas bus visuomenės mylimas ir lengvai gaus rinkėjų paramą. Apie vis ryškesnių žurnalistų pastangų organizuoti debatus ir leisti vykti idėjų kovai ignoravimą net neverta kalbėti. Tai prastas tonas rinkėjų akyse.
Vietoje reziumė
Be jau aptartų problemų, Sauliui Skverneliui kyla dar viena didelė grėsmė. Net ir išėjęs į rinkimų tiesiąją, jis neturi jokių garantijų, kad pajėgs laimėti kovą dėl Prezidento rinkimų. Jeigu susiklostytų toks scenarijus, kad premjeras net nepatektų į antrąjį rinkimų turą, jo asmeniniam statusui būtų padaryta nemaža žala. Nėra abejonių, kad Saulius Skvernelis įvertina visas minėtas aplinkybes.