Žiemos pradžioje, kada lydekos yra aktyvios, tikrai verta su švytuoklėmis pamėginti sumedžioti margašonę plėšrūnę, bet reikėtų atkreipti dėmesį į keletą detalių.
Meškerėlės pasirinkimas
Tikrai neverta lydekauti su ešerinėmis meškerėlėmis. Jos bus per daug delikačios ir per liaunos lašišinių genų turinčiam plėšrūnui. Lydekos žiobtai pakankamai kieti, todėl derėtų rinktis meškerykočius su kietesniais ir ilgesniais anglies ar stiklo pluošto strypeliais. Taip pat meškerėlės turėtų būti lengvos ir jautrios, kad galėtumėte jausti kiekvieną lydekos „prisilietimą“ prie masalo.
Tikrai nebūtina naudoti neinertinių ritelių. Kadangi dažniausiai lydekas žvejojame gana sekliai, visiškai pakaks paprastos inertinės ritelės. Šiais laikais jų pasirinkimas tikrai didelis, todėl kiekvienas gali pasirinkti pagal savo norus ir piniginės storį.
Tvirti valai ir pavadėliai
Lydeka – ne ešerys, todėl su plonais valais žaisti neverta; 0.22 – 0.25 mm skersmens gyslelė bus kaip tik. Masalui nuo aštrių margašonės dantų apsaugoti, rekomenduočiau naudoti 0,35 – 0,40 mm skersmens fluorokarboninius pavadėlius.
Nemaži masalai
Vėlgi, priešingai nuo ešerio, lydeka renkasi didelį grobį, todėl nereikėtų bijoti „galingų“ masalų; 7 – 9 cm švytuoklės margašonėms tikrai nebus per didelės. Masalų spalvų pasirinkimas toks, kaip ir vasarą – reikia turėti tiek ryškių, tiek natūralių spalvų.
Esmė slypi pauzėje
Žaidimas lydekine „švytuokle“ taip pat skiriasi. Jeigu žvejodami ešerius darome staigius ir trumpus švytuoklės pakėlimus, tai gaudydami margašones turime elgtis priešingai. Mostai meškerėle turi būti švelnesni, su ilgomis pauzėmis, leidžiant švytuoklei, sugrįžus į savo pirminę padėtį, išbūti ten net kelias, o kartais ir net ir keliolika sekundžių.
Ne vien pakrančių sėkliai
Besivaikant lydekas vertėtų išgręžti kelias eketes toliau nuo meldų juostos. Dažnai ant pirmojo ar antrojo dugno skardžio galima sugauti tikrai „padorius“ egzempliorius. Žiemą, kaip ir šiltuoju metų laiku, puikiai veikia ir povandeniniai kalneliai, ežero salų prieigos.
