1021 respondento apklausa atlikta tiesioginio interviu būdu. Buvo klausiama, kaip respondentai vertina Vyriausybės darbus konkrečiose srityse, taip pat buvo užduoti keli su Lietuvos politikos sistema susiję klausimai.

Buvo klausiama, ar respondentai pritaria pateiktiems keturiems teiginiams. Dauguma apklaustų žmonių mano, kad rinkimus laimėjusi politinė partija turi klausyti opozicijos nuomonės, kad Lietuvai reikalingos stiprios politinės partijos, kad dabartinės valdžios veiksmai kelia grėsmę Lietuvos demokratijai, taip pat dauguma respondentų nemano, kad Lietuvoje reikėtų uždrausti visas partijas ir įvesti tvirtos rankos prezidentinį valdymą.

Atsakant į klausimus apie konkrečias Vyriausybės darbo sritis, respondentai labiau teigiamai nei neigiamai įvertino tik vieną sritį – šalies užsienio politiką. 28,5 proc. respondentų vertina, kad Vyriausybė užsienio politiką vykdo gerai arba labiau gerai. 27,3 proc. šios srities Vyriausybės darbo nevertina nei gerai, nei blogai, 23 proc. mano, kad šioje srityje Vyriausybė dirba blogai, o 12,9 proc. neturi nuomonės.

Blogiausiai apklaustieji vertina Vyriausybės darbą mažinant kainas. Net 61,2 proc. respondentų mano, kad šioje srityje Vyriausybė dirbo blogai arba labiau blogai nei gerai. Vos 12,7 proc. apklaustųjų Vyriausybės darbą šioje srityje vertino gerai arba labiau gerai nei blogai. Nei gerai, nei blogai darbą šioje srityje įvertino 22,2 proc. apklaustų žmonių, 3,2 proc. nežinojo, ką atsakyti į šį klausimą.

Vyriausybės darbą blogai arba labiau blogai nei gerai respondentai įvertino 10 srityse – didinant atlyginimus (43,5 proc.), stiprinant energetinę nepriklausomybę (31,3 proc.), užtikrinant teisingumą (41,6 proc.), kovojant su korupcija (42,6 proc.), kuriant naujas darbo vietas (42,8 proc.), mažinant socialinę atskirtį (52,2 proc.), gerinant sveikatos apsaugą (54,1 proc.), gerinant švietimo situaciją (53,8 proc.) ir mažinant kainas (61,2 proc.).

Kai kurie skaičiai šokiravo

Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos vedėjas Andrius Šuminas DELFI sakė, kad kai kurie apklausos rezultatai jį šokiravo.

„Mane šokiravo teiginys apie partijų uždraudimą, šokiravo skaičiai, esantis ties grafomis „sutinku“ ir „greičiau sutinku“. Faktiškai mes turime vos ne 35 procentus žmonių, kurie pritaria tokiam teiginiui. Toks skaičius yra šokiruojantis, ne viskas yra tvarkoje mūsų visuomenėje. Gerokai per didelis tas skaičius. Jis gali kelti įvairių minčių, man tikrai tai nėra sveikintinas dalykas, kalbant apie mūsų jauną demokratiją“, – sakė komunikacijos ekspertas.

Kita vertus, anot jo, į klausimą, ar Lietuvai reikalingos stiprios politinės partijos, dauguma apklaustų žmonių atsakė teigiamai. Iš čia atsiranda prieštaravimas, nes kai kurie žmonės pritarė abiem teiginiams.

Andrius Šuminas

A. Šuminas įsitikinęs, kad jeigu ši apklausa vyktų šiuo metu, tai į klausimą apie tai, ar Vyriausybės veiksmai kelia grėsmę Lietuvos demokratijai, teigiamai būtų atsakę daugiau žmonių.

„Kalbant apie protestus ir tokius keistus pareiškimus iš paties premjero, tarsi kaltinimus opozicijai ir pažymų nešiojimus VSD, arogantišką kalbėjimo toną, kuris tik didina pasipiktinimą tų protestuotojų, manau, kad tie skaičiai tikrai būtų didesni, jeigu apklausa vyktų šiandien“, – įsitikinęs jis.

Blogiausiai vertinamos – jautriausios sritys

Pasak A. Šumino, blogiausiai apklaustųjų vertinamos yra tos sritys, kurios yra arčiausiai jų ir yra jautriausios.

„Natūralu, kad žmonės apie tai daugiau galvoja. Sveikatos apsauga, švietimas, socialiniai klausimai – tai yra jautrios sritys, su kuriomis žmonės susiduria labai tiesiogiai. O tarkime užsienio politika, energetika tai yra tokie tolimesni dalykai, kur paprastas žmogus nejaučia savo kasdienybėje“, – sako komunikacijos ekspertas.

Jis mano, kad Vyriausybės vykdoma užsienio politika gali būti vertinama labiau gerai nei blogai dėl to, kad šiuo metu šios srities klausimai nėra dėmesio centre, nekyla kažkokių su šia sritimi susijusių skandalų, todėl susidaro įspūdis, kad politikai dirba gerai.

Vertindamas blogiausią skaičių – 61,2 proc. neigiamų vertinimų kalbant apie Vyriausybės kovą su kainomis, A. Šuminas sakė manantis, kad Vyriausybė įsivėlė į kovą be galimybės laimėti.

„Kaip Vyriausybė gali mažinti tas kainas, juk yra laisva rinka, kiek tu gali pareguliuoti šitą dalyką? Iš esmės tokia retorika, atėjusi iš pačios Vyriausybės, premjero, ji tampa ta lazda, kuri kitu galu trenkia pačiai Vyriausybei per kaktą“, – sakė A. Šuminas.

Jis mano, kad šiuo metu vykstantis mokytojų streikas galėtų pakoreguoti ir švietimo srities vertinimo rezultatus į blogąją pusę.

Reikėtų susirūpinti

Tuo metu Klaipėdos universiteto politologas Saulius Šiliauskas mano, kad apklausa rodo, jog visuomenė yra linkusi Vyriausybės darbus vertinti labiau kritiškai.

„Akivaizdu, kad kritiškas Vyriausybės darbo vertinimas yra bendra tendencija, vienintelė išimtis yra užsienio politika. Daugiau yra vertinančių ją gerai, negu blogai. Bet iš kitos pusės, čia mes matome, kad nežino ar neatsakė apie 13 proc. Ką tai gali reikšti? Kad užsienio politikos problemos dabar rinkėjams nėra aktualios. Ne tiek aktualios, kiek kitos nurodytos sritys“, – mano jis.

Anot S. Šiliausko, apklausoje aiškiai išsiskiria keli blokai, iš kurių vieni siunčia pozityvesnę žinią Vyriausybei, kiti – ne tokią linksmą.

„Prie tokių pozityvesnių aš matau, kad žmonės šiek tiek geriau vertina Vyriausybės veiklą didinant atlyginimus, kuriant naujas darbo vietas, mažinant nedarbą. Pagal teigiamus vertinimus antroje vietoje yra pastangos didinant atlyginimus. Tik čia kyla klausimas, ar buvo vertinamas privatus, ar viešasis sektorius ir ar respondentai tą skirtumą daro“, – sakė politologas.

Keturios probleminės sritys

Anot S. Šiliausko, akivaizdu, jog yra keturios probleminės sritys, į kurias Vyriausybė yra atkreipusi dėmesį, tačiau visuomenė nėra tais darbais patenkinta – tai socialinė atskirtis, sveikatos apsauga, švietimo situacija ir kainos.

„Į ką reikėtų atkreipti dėmesį: atskirties mažinimas jau seniai vyksta, tai nėra momentinis sprendimas, bet šita Vyriausybė ir šita dauguma būtent labai stipriai akcentavo šitą dalyką, tačiau piliečiai kol kas teigiamos Vyriausybės veiklos toje srityje nemato. Todėl Vyriausybė ir skelbia, kad šitas biudžetas orientuotas į atskirties mažinimą, visi čia pajus gyvenimo pagerėjimą“, – mano politologas.

Jis taip pat į apklausą būtų įtraukęs emigracijos klausimą, tačiau pripažįsta, kad ir pati Vyriausybė lyg ir atsitraukė ir atrodo, kad susitaikė su šia bėda. Pasak jo, problemų yra ir sveikatos apsaugoje, ir švietimo srityje. Apklausa vyko tada, kai jau buvo įsisiūbavęs mokytojų protestas.

S. Šiliauskas įsitikinęs, kad Vyriausybė būtent šioms sritims turėtų skirti dar daugiau dėmesio.

„Šitie vertinimai irgi byloja, kad bendra situacija yra tokia, kad kreditas, kurį gauna Vyriausybė, jis jau yra sumažėjęs, ir dominuoja kritinės nuotaikos. Kai kas gali pasakyti, kad dar tik du metai praėjo, kai ši Vyriausybė dirba, bet kai kas gali sakyti, kad jau du metai praėjo“, – sako politologas.

Rezultatai būtų blogesni

S. Šiliauskas įsitikinęs, kad jeigu apklausa vyktų dabar, skaičiai būtų dar nepalankesni Vyriausybei.

„Manau, kad mes truputį kitokius skaičius matytume, jeigu apklausa būtų dar savaitę vėliau vykusi, nes tai, kas vyko praeitą savaitę, kaip buvo reaguojama tiek į mokytojų streiką, tiek į opozicijos veiklą, susieti visa tai su Maskvos ranka, gąsdinti, toliau tęsti...

Sakyčiau, jeigu emocijų apimtas politikas kažką pasako, paskui kažkas turėtų patarti to nebetęsti. Vyriausybė užlipa ant to grėblio, ant kurio lipo tie patys konservatoriai, ant kurio lipo Butkevičiaus Vyriausybė, kur irgi bandė susisieti su Kremliumi mokytojų streikus. Tai yra bandymas saugumizuoti vidaus politikos problemas. Ir juo labiau, siejant tai su galimu biudžeto nepriėmimu – kad neva nepriėmus biudžeto gali neįvykti rinkimai, kas išvis yra šioks toks skandalas“, – sako politologas.

Kalbėdamas apie tai, kad vieni žmonės tuo pat metu pasisakė ir už stipresnes partijas, ir už partijų panaikinimą, S. Šiliauskas daro prielaidą, kad žmonės taip galvoja dėl to, kad mano, jog šiuo metu veikiančios partijos yra tiesiog per silpnos.

„Yra dėl ko Vyriausybei sunerimti, yra dėl ko ir politinėms partijoms sunerimti dėl tokių visuomenės pasisakymų“, – reziumavo politologas.