Po kelių metų Lietuvos sandėliuose ir gamyklose jau dirbs krautuvai–robotai

Vis daugiau įmonių Lietuvoje domisi galimybėmis įdarbinti pramoninius robotus. Pasak krautuvų – robotų gamintojų, šiuo metu Lietuva pagal robotizacijos lygį dar atsilieka nuo tokių išsivysčiusių šalių, kaip Prancūzija ar Vokietija. Vis dėlto jau po kelerių metų ir į Lietuvą turėtų ateiti robotizacijos bumas – bus įprasta, kad sandėlyje ar gamykloje važinės krautuvai be vairuotojų, rašoma „Alwark“ pranešime žiniasklaidai.

Darbuotojai, kurie neklysta ir nelaužo

Dauguma naujovių, kurias šiuo metu kuria krovos technikos gamintojai, yra susijusios su apsaugos sistemomis, kliūčių atpažinimo technologijomis, nes krovos technikos valdymas – vienas iš didesnę riziką keliančių darbų pramonės srityje.

Anot Filipo Ružanskio, Lietuvoje apsilankiusio vieno didžiausių pasaulyje krautuvų gamintojo „Linde“ robotikos padalinio vadovo Rytų ir Pietryčių Europai, saugumas ir siekis eliminuoti žmonių daromas klaidas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios robotizuotais krautuvais šiuo metu pradėjo domėtis ir Lietuvos įmonės. Jas taip pat skatina ir darbuotojų trūkumas, kaštų taupymas, noras išvengti avarijų ir kitų nuostolių.

„Jei pasiteirautumėte žmonių, atsakingų už ūkio dalį logistikos įmonėse, visi jie pasakytų, kad tikrai labai daug lėšų skiriama remontui: keičiant sugadintas duris, lentynas, paletes. Sandėliuose žmonės dirba labai greitai, taip dažnai sugadinama įranga ir pačios prekės. Tuo tarpu robotai dirba naudodami sensorius, labai tiksliai ir atsargiai“, – teigia jis.

Pasak jo, investicijomis į robotizuotą krovos techniką mūsų regionas šiek tiek atsilieka nuo pasaulio lyderių Vokietijos ir Prancūzijos – taip yra dėl to, kad ten investicijos atsiperka greičiau dėl sutaupytų lėšų atlyginimams. Tačiau skirtumas esą nedidelis – tik keleri metai.

Robotai darbo neatims?

Pašnekovo teigimu, nereikėtų baimintis, jog robotai paliks žmones be darbo. „Aš visuomet akcentuoju, kad tai nėra žmonių pakeitimo robotais klausimas – robotai padeda žmonėms, ir šiems tiesiog galima skirti kitokias užduotis, nes žmonių darbo poreikis nemažėja“, – teigia F. Ružanskis.

Įmonėms, investuojančioms į naują techniką, jis pataria investuoti ir į darbuotojų švietimą. „Kompanijos dažnai daro klaidą – tiesiog atveža naują įrenginį, instaliuoja ir pradeda dirbti. Natūralu, kad kai kurie darbuotojai pajunta nerimą: jie nežino, ar saugu dirbti su robotu, ar jie patys po kelių savaičių nepraras darbo, nes robotas atlieka panašias funkcijas. Mes visada stengiamės susitikti su visais įmonės darbuotojais, paaiškinti, kaip veikia technologija, kaip ji palengvina darbą“, – sako jis.

Pasak eksperto, dabartinę situaciją galima palyginti su laiku, kai spausdinimo mašinėles pakeitė kompiuteriai – juk žmonės po to vis tiek turėjo darbo.

Jo įsitikinimu, robotizacija yra svarbiausia tendencija šiuolaikinėje logistikoje. „Visos šiandien kuriamos technologijos yra prijungtos prie interneto, ne išimtis ir logistika: stebimi rodikliai, analizuojamas darbas.

Tarptautinės robotikos federacijos skaičiavimai rodo, kad per artimiausius trejus metus visame pasaulyje dirbs daugiau nei pusė milijono industrinių robotų – dvigubai daugiau, nei yra šiuo metu, taigi, mūsų laukia didžiulis robotizacijos šuolis. Nesinorėtų pateikti pernelyg nerealistiškų prognozių, tačiau atrodo, kad kitas žingsnis bus dirbtinio intelekto diegimas į industrinius robotus – robotai galės mokytis ir taps vis labiau savarankiškais“, – sako F. Ružanskis.