Už balsavo 84 parlamentarai, prieš – 41, dar 5 susilaikė.
Biudžetą palaikė 6 „Tvarkos ir teisingumo“, 8 Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, 11 socialdemokratų darbo, 52 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijų nariai ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris nepriklauso frakcijai.
Prieš biudžetą pasisakė 2 Liberalų sąjūdžio, 7 socialdemokratų partijos, 28 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, 3 Mišrios Seimo narių grupės ir 1 LVŽS frakcijos narys. Tai buvo Naglis Puteikis.
Susilaikė 3 liberalai, mišriai grupei priklausantis Petras Gražulis ir konservatorius Vytautas Juozapaitis.
Prieš galutinį balsavimą parlamentas apsvarstė aibę naujų Seimo narių pasiūlymų ir dauguma jų buvo atmesti.
Tačiau Seimas sutiko 1 mln. eurų papildomai skirti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) turtui įsigyti. Vytautas Bakas ir dar penki Seimo nariai prašė finansavimą STT didinti 2,4 mln. eurų, tačiau Vyriausybė jų norui pritarė tik iš dalies.
Kaip paaiškino pasiūlymo autoriai, šiemet buvo įtvirtinta nauja STT veiklos kryptis – analitinė antikorupcinė žvalgyba. „Naujai funkcijai vykdyti ir palaikyti būtini ne tik papildomi žmogiškieji ištekliai, bet ir technologiniai, programiniai įrankiai, skirti duomenims gauti, apdoroti ir analizuoti <...> STT technologinio proveržio užtikrinimui, t.y. būtinos technikos veikimui ir panaudojimui yra reikalingi papildomi asignavimai“, – argumentavo jie.
Taip pat pritarta Roberto Šarknicko pasiūlymui 100 tūkst. eurų sumažinti asignavimus Kultūros ministerijai ir šiuos pinigus skirti Martyno Mažvydo bibliotekai. Jis paaiškino, kad pinigai bus panaudoti apie 1 mln. leidinių perkraustymui iš Raseiniuose esančios saugyklos į buvusias Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugyklų patalpas Vilniuje.
Parlamentarai pritarė Aušros Papirtienės pasiūlymui maždaug 5 mln. eurų padidinti lėšas skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistų darbo užmokesčiui. Seimo narė iš pradžių prašė 8,8 mln. eurų, bet Vyriausybė jos norui pritarė tik iš dalies.
Pritarta Mindaugo Puidoko pasiūlymui Lietuvos edukologijos universitetui skirti 91 tūkst. eurų oranžerijos perkėlimui į Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodą.
Pritarta Irenos Degutienės ir dar šešių Seimo narių pasiūlymui 300 tūkst. eurų padidinti asignavimus Seimo kanceliarijos darbo užmokesčio fondui. Iš pradžių prašyta 3 mln. eurų daugiau, tačiau Vyriausybė tokiam norui pritarė tik iš dalies.
Seimo nariai dar sutiko su V. Bako noru 2,5 mln. eurų papildyti Valstybės saugumo departamento asignavimus.
Jie taip pat pritarė Ramūno Karbauskio pasiūlymui 1 mln. eurų padidinti asignavimus kultūros ir meno specialistų darbo užmokesčiams.
Dauguma palaiko Vyriausybės prioritetus
Praėjusią savaitę antrą kartą apsvarstytame Vyriausybės patobulintame įstatymo projekte valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro per 10 mlrd. 590 mln. eurų.
Tuo metu asignavimas iš viso numatoma skirti 11 mlrd. 696 mln. eurų.
„Pagrindiniai prioritetai išlieka tie patys, tai struktūrinių reformų įgyvendinimas, negalime sau leisti praleisti šitų galimybių lango, turime spręsti besitęsiančias problemas, susijusias su skurdu. Bet žinoma, turime reaguoti į tai, kas vyksta pasaulyje, tarptautinė aplinka keičiasi, ekonomikos augimas lėtėja daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Turime užtikrinti fiskalinę drausmę ir žinoma kaupti rezervus, jeigu ateityje tos rizikos, kokios šiuo metu pasireikštų“, – anksčiau sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Patobulintame įstatymo projekte asignavimus siūloma padidinti beveik 19,7 mln. eurų.
Didžiausią papildomų lėšų dalį – 18,2 mln. eurų – numatoma skirti darbo užmokesčiui didinti, iš kurios daugiausia tenka statutiniams pareigūnams (7,2 mln. eurų), rezidentams (6 mln. eurų), mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (1,5 mln. eurų), diplomatams (1,5 mln. eurų), Saugomų teritorijų tarnybos darbuotojams (1 mln. eurų), Seimo kanceliarijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams (0,7 mln. eurų).
Prieš posėdį išplatintoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pozicijoje jos seniūnas Ramūnas Karbauskis teigė, kad palaikys Vyriausybės teikiamus valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus.
„Pateiktuose projektuose didžiausias dėmesys skiriamas struktūrinėms reformoms, kurios padės mažinti darbo jėgos apmokestinimą, skatins inovacijas ir investicijas, didins gyventojų pajamas ir ekonominį saugumą. Taip pat suplanuota mažinti šešėlinę ekonomiką ir didinti sveikatos bei švietimo sektorių kokybę bei efektyvumą“, – sakė jis.
Ragino nukelti
Seimo opozicija anksčiau ragino atidėti 2019 metų biudžeto priėmimą, o papildomą laiką skirti deryboms su jau beveik mėnesį dėl etatinio apmokėjimo tvarkos streikuojančiais mokytojais.
Po sekmadienį Vilniuje surengtos protesto akcijos „Paskutinis skambutis“ konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis išplatino pranešimą, kuriame ragino premjerą ir Seimo narius ieškoti kompromiso.
„Ar išgirdote šį jums nuskambėjusį „paskutinį skambutį“? Ar pasinaudosite dar egzistuojančiu atvertu galimybių langu išgirsti visuomenės balsą ir ieškoti kompromisų? Ar atsikvošėsite, stabtelėsite, savaitei nukelsite biudžeto priėmimą ir pasirinksite demokratiškas derybas?
Jei būtų nuoširdus noras, intensyviai dirbant, galima rasti kompromisus bei pataisyti biudžetą, kaip to reikalauja visuomenė. Mes esame pasirengę įsitraukti į derybas bei prisidėti prie tokio susitarimo paieškų, o pasiekus susitarimą, netgi palaikyti šiuo metu svarstomą kitų metų biudžetą“, – savo viešame laiške ragino G. Landsbergis.
Surinko parašus
Seimo narys Justas Džiugelis antradienį ryte pranešė, kad savo registruotą rezoliuciją dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos keitimo, finansavimo didinimo ir biudžeto projekto tvirtinimo pasirašė ne tik visų opozicinių Seimo frakcijų seniūnai, bet ir kiti parlamentarai, tarp jų – valdančiajai daugumai priklausančių frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai.
Rezoliucija buvo siūloma savaitei nukelti biudžeto priėmimą, tačiau plenariniame posėdyje tam buvo atsisakyta. Už J. Džiugelio rezoliuciją balsavo 51 Seimo narys, prieš – 55, dar 23 susilaikė.
„Suprantu, kad formuojant kitų metų valstybės biudžetą buvo daug dirbama. Tačiau jis, deja, sudėliotas neatsižvelgus į būtiniausius Lietuvos žmonių poreikius, tarp kurių – ir bent dalinius jau mėnesį streikuojančių pedagogų reikalavimus.
Dėl Vyriausybės nesugebėjimo spręsti problemų patys mokytojai, vaikai, jų tėvai ir visa valstybė atsidūrė pavojingoje situacijoje, – prieš tai sakė J. Džiugelis. – Dar kartą noriu pabrėžti, kad kitaip, nei gąsdinama, ši rezoliucija niekaip nesukels chaoso valstybėje ir nieko nenutiks, jei biudžetą priimsime savaite vėliau. Tačiau manau, kad šio laiko turėtų pakakti sprendimui rasti.“
