Valdantieji sako, kad jame numatomas darbuotojų mokesčių mažinimas leis padidinti visų žmonių pajamas, paskatins darbo vietų kūrimą. Kritikai teigia, kad dėl reformų ižde atsivers skylė, kuri neleis tinkamai finansuoti viešojo sektoriaus.
„Biudžetą, kad galėtume Lietuvoje gyventi ir išvengti chaoso, būtina priimti (...) Tikiuosi, kad diskusijų tikrai bus, bet manau, kad Seimui tikrai užteks išminties priimti šį biudžetą“,– pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad dėl mokesčių reformos gyventojams darbo užmokestis kitąmet turi padidėti vidutiniškai nuo 18 iki 60 eurų.
Kritikai sako, kad vietoj mokesčių mažinimo reikia labiau didinti mokytojų atlyginimus, atsižvelgiant į streiko metu keliamus reikalavimus.
Antradienį Seimo nariai taip pat numato pritarti naujam baziniam dydžiui, leisiančiam nuo kitų metų padidinti valstybės tarnautojų, pareigūnų, karių ir politikų darbo užmokestį. Bazinis dydis didėtų nuo 132,5 iki 134,2 euro. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, padidinus bazinį dydį, nuo kitų metų biudžetininkų algos augs maždaug 6–42 eurais „į rankas“.
Kitąmet 20-čia eurų iki 50 eurų didės vaiko pinigai, tam numatyta 117 mln. eurų, bei kils pensijos – jų indeksavimui numatoma skirti daugiau kaip 212 mln. eurų. Nuo 2019 metų nutraukiami „Sodros“ mokėjimai į antros pakopos pensijų kaupimo fondus, todėl „Sodroje“ lieka beveik 200 mln. eurų.
Gyventojams bus leidžiama skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio profsąjungoms.
Kitąmet ketinama lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą (vietoj šiuo metu galiojančio 21 proc.) taikyti malkoms ir iš medienos pagamintai kūrenimui skirtai produkcijai bei lengvatinį 5 proc. tarifą (vietoj šiuo metu galiojančio 9 proc.) – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams.
Taip pat nuo kovo žadama 10 proc. didinti etilo alkoholiui akcizų tarifą, dėl ko šiek tiek brangs stiprieji gėrimai.