Theresa May kreipdamasi į britų parlamentą pripažino, kad jei dėl jos susitarimo būtų balsuojama antradienį, jis būtų atmestas. Dėl šios priežasties ji nutarė nukelti lemiamą balsavimą. Anot jos, būtina atidžiau apibrėžti Airijos ir Šiaurės Airijos sienos klausimą, nei kol kas sutarta su Europos Sąjunga.

Pagal dabar galiojantį susitarimą, JK liktų muitų sąjungoje su ES tol, kol būtų pasiektas laisvos prekybos susitarimas, kuris užtikrintų, kad abiejų Airijų neatskirtų pasienio kontrolės punktai.

Teoriškai, jei tokio susitarimo greitai pasiekti nepavyktų, JK ilgą laiką galėtų būti privesta laikytis ES vieningos rinkos prekybos taisyklių ir priklausyti muitų sąjungai . Būdama ES muitų sąjungos nare JK privalėtų laikytis visų ES vidaus taisyklių, tačiau negalėtų dalyvauti jų kūrimo procese, o laikydamasi ES standartų JK negalėtų laisvai derėtis su likusiu pasauliu dėl laisvos prekybos sutarčių.

Didžiausi torių euroskeptikai nerimauja, kad tokiu būdu JK efektyviai prarastų savo suverenintetą ir negalėtų laikytis savo laisvos prekybos politikos. Th. May pranešė ketinanti vykti į Briuselį bandyti derėtis dėl aiškesnių Šiaurės Airijos sienos klausimo sureguliavimo galimybių.

Buvo suplanuota, kad dėl pritarimo Theresos May planui britų parlamentas turėjo balsuoti antradienį. Tačiau neturėdama aiškios daugumos parlamente ir daliai jos pačios partijos narių pasmerkus jos planą, antradienį buvo tikimasi sulaukti Theresos May pralaimėjimo.

Dar kartą pasigirdo reikalaujančių balsuoti dėl nepasitikėjimo Th. May. Tokią mintį iškėlė Škotijos nacionalinės partijos pirmininkė Nicola Sturgeon. Ji pareiškė, kad jei leiboristai inicijuotų tokį balsavimą, jos partiją jį palaikytų.

Kol kas neaišku, kada balsavimas parlamente turėtų įvykti.

Konservatorių partija po 2017 metais vykusių išankstinių parlamento rinkimų prarado tvirtą daugumą parlamente. Norint, kad Th. May planas būtų patvirtintas, už jį balsuoti turi ne tik visi konservatoriai, tačiau jį paremti turi ir Šiaurės Airijos junionistų partija DUP. Antra didžioji partija – leiboristai pažadėjo vieningai priešintis jos susitarimui. Liberalai demokratai, Škotijos nacionalinė partija ir DUP žadėjo balsuoti prieš.

Negana to, apie 100 pačių konservatorių, nepatenkintų Th. May pasiektu susitarimu, taip pat ketinobalsuoti prieš. Jei šie spėjimai pasitvirtintų, Th. May patirtų skaudų pralaimėjimą, po kurio kiltų vis didesnis klausimas dėl pačios JK vyriausybės ateities, likus vos keletui mėnesių iki JK pasitraukimo iš ES datos kovo 29 dieną.

Spėjama, kad Theresa May nusprendė atidėti balsavimą, kad išloštų laiko papildomoms deryboms su ES. Tačiau Europos Komisija jau paskelbė pareiškimą, kad jokių papildomų derybų nebus – suderėto ir sutarto plano keisti neketinama.

Briuselis tvirtina nesiruošiantis persvarstyti „Brexit“ susitarimo

Europos Sąjunga jau pasiūlė Didžiajai Britanijai „geriausią ir vienintelę įmanomą“ sutartį dėl „Brexit“ sąlygų ir nesiruošia jos persvarstyti, pirmadienį, artėjant balsavimui britų parlamente, įspėjo Europos Komisija.

„Mūsų pozicija nepakito ir, kaip suprantame, Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą 2019-ųjų kovo 29-ąją“, – žurnalistams pareiškė EK atstovė Mina Andreeva.

Parlamentui susitarimą pateikti besiruošianti britų premjerė Theresa May sekmadienį susitiko su EK pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu ir „informavo jį apie dabartinę padėtį“.

Tuo metu Europos Teisingumo Teismas (ETT) anksčiau pirmadienį nutarė, kad Londonas turi vienašalę teisę atsisakyti planų pasitraukti iš Bendrijos, jei taip nuspręstų iki „Brexit“ dienos kovo pabaigoje.

Pasak, M. Andreevos toks teismo sprendimas nekeičia ES derybų pozicijos.

„Ant stalo turimą susitarimą, kuriam lapkričio 25-ąją pritarė Europos Vadovų Taryba. Kaip sakė pirmininkas Junckeris, šis susitarimas yra geriausias ir vienintelis įmanomas. Mes iš naujo nesiderėsime“, – nurodė EK atstovė.

ES teismas: Britanija turi teisę vienašališkai stabdyti „Brexit“

Jungtinė Karalystė turi teisę vienašališkai atšaukti savo pranešimą apie ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos ir tokiu būdu sustabdyti „Brexit“ procesą, pirmadienį paskelbė Europos Teisingumo Teismas (ETT).

„Tokio atšaukimo, nuspręsto remiantis nacionalinės konstitucijos reikalavimais, poveikis būtų toks, kad Jungtinė Karalystė liktų Europos Sąjungoje nepakitusiomis sąlygomis dėl jos, kaip valstybės narės, statuso“, – sakoma Bendrijos aukščiausiosios teismo institucijos išaiškinime, paskelbtame pagal grupės Škotijos politikų pateiktą užklausimą.

ETT pranešime spaudai aiškinama, kad ši galimybė išlieka, kol nėra įsigaliojusi ES ir pasitraukti siekiančios Bendrijos narės išstojimo sutartis arba tuo atveju, jeigu tokia sutartis nebuvo sudaryta ir jeigu nėra sukakęs dvejų metų laikotarpis nuo ketinimų išstoti oficialaus pareiškimo.

Po 2016-ųjų referendumo Didžioji Britanija pernai kovo 29 dieną paskelbė ketinanti išstoti iš Bendrijos, inicijavusi ES sutarties 50-ąjį straipsnį. Jis numato, kad išstojimo procedūrą šalis turi užbaigti per dvejus metus. Tai reiškia, kad JK turi palikti Bendriją ateinančių metų kovo 29 dieną.

Britanijos premjerės Theresos May vyriausybė tvirtina neketinanti nutraukti proceso ir parengė išstojimo sutarties projektą su likusiomis 27 Bendrijos narėmis.

Antradienį dėl šio susitarimo projekto turėtų balsuoti britų parlamentas.

Atrodo labai tikėtina, kad sutarties projektas bus atmestas britų įstatymų leidėjų. Tai pakurstytų būgštavimus, kad Britanijai gali tekti kovo 29 dieną palikti Bendriją, nesudariusi jokio susitarimo. Taip pat spėliojama, kad šalis gali atšaukti ar atidėti „Brexit“, kad būtų surengtas antras referendumas šiuo klausimu.

Teismo nutartis bus palankiai sutikta aktyvistų, raginančių organizuoti antrą referendumą. Vis dėlto Th. May vyriausybė sako neketinanti keisti kurso, koks bebūtų teismo Liuksemburge išaiškinimas.

„Nenorime likti Europos Sąjungoje. Nubalsavome labai aiškiai“, - BBC radijui sakė uolus „Brexit“ šalininkas aplinkos sekretorius Michaelas Gove'as.

„Viskas gerai su šia byla, bet ji nekeičia nei referendumo rezultatų, nei aiškaus vyriausybės nusistatymo išstoti“, – kalbėjo jis.

„Vyriausybė ryžtingai nusiteikusi gerbti referendumo rezultatus“, – pridūrė M. Gove'as.