ES nori, kad Šveicarija sutiktų su plačiu susitarimu, kuriuo būtų supaprastinti santykiai, šiuo metu sudėtingai apibrėžiami maždaug 120 dvišalių susitarimų. Pateiktas susitarimo projektas apima virtinę klausimų, pirmiausia – laisvą žmonių judėjimą, ir bendrai numato ES taisyklių integravimą Šveicarijoje.
Briuselis pareiškė norįs iki penktadienio sulaukti atsakymo dėl Šveicarijai pasiūlytų galutinių sąlygų.
Ruošiantis sudaryti susitarimą „buvo padaryta reikšmingos pažangos“, žurnalistams sakė Šveicarijos prezidentas Alainas Berset.
Tačiau jis pridūrė, kad „išlieka nesutarimų dėl labai svarbių klausimų“ ir kad jo šalies vyriausybei reikia daugiau laiko platesnėms konsultacijoms.
Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas sakė, kad šios konsultacijos gali būti rengiamos pavasarį.
ES spaudimas
Siekdama paveikti Berną ES pagrasino neatnaujinti vadinamojo Šveicarijos akcijų biržos lygiavertiškumo pripažinimo, jei nebus sudarytas platesnis susitarimas.
Lygiavertiškumo pripažinimas sudaro sąlygas ES prekybos platformoms pirkti ir pardavinėti šveicarų akcijas. Jei Briuselis tai atšauktų, Šveicarijos akcijų biržos lauktų didžiulis prekybos apimties sumažėjimas.
Anksčiau penktadienį Europos Komisija atmetė pareiškimus, kad gali vykti tolesnės derybos dėl šios sutarties.
„Derybos baigėsi, – naujienų agentūrai sakė EK atstovė Mina Andrejeva. – Kamuolys yra Šveicarijos aikštelės pusėje.“
Kol kas neaišku, kokių pasekmių Šveicarijai ir jos tvirtai ekonomikai gali sukelti atsisakymas laikytis galutinio termino.
Praėjusią savaitę šalis suaktyvino planą savo akcijų biržai apsaugoti tuo atveju, jei ES atšauktų nuostatą dėl lygiavertiškumo.
Pagal planą Šveicarija reikalauja, kad visos užsienio prekybos platformos, kuriose leidžiama prekiauti Šveicarijos akcijomis, kreiptųsi dėl oficialaus „pripažinimo“ į Berną.
Taip siekiama neleisti platformoms prekiauti šveicarų akcijomis Europos Sąjungoje ir tokiu būdu sugrąžinti prekybą į Šveicarijos biržą. Kita vertus, siekiama Europos Sąjungoje veikiančioms ir Šveicarijoje užsiregistravusioms platformoms sudaryti galimybę toliau prekiauti akcijomis Šveicarijos biržoje net ir be Briuselio leidimo.
2014 metais Berno ir Briuselio santykiai patyrė stiprų smūgį, kai Šveicarijos rinkėjai palaikė pasiūlymą vėl įvesti migrantų kvotas, dėl kurių galėjo būti apribotas Šveicarijoje dirbančių ES piliečių skaičius.
Siekdamas pagerinti santykius su ES, Šveicarijos parlamentas 2016 metais patvirtino pakeistą to plano variantą.
Apklausos rodo, kad šveicarų rinkėjai labai nesutaria dėl to, kokiu laipsniu vienytis su ES.
Kad ir ką galiausiai nuspręstų vyriausybė, pagal Šveicarijos tiesioginės demokratijos sistemą sprendimas tikriausiai bus pateiktas referendumui, todėl nežinia dėl galutinio susitarimo dar nesibaigs.