Dabartinė CDU generalinė sekretorė per antrąjį balsavimo ratą atrėmė ilgamečio A. Merkel varžovo Friedricho Merzo, siekusio pastūmėti partiją toliau į politinę dešinę, iššūkį, gavusi 51,7 proc. balsų per šiauriniame Hamburgo mieste vykstantį suvažiavimą. A. Kramp-Karrenbauer surinko 517, o 63 metų F. Merzas – 482 balsus.
Naująjį CDU pirmininką rinko 1 001 delegatas. Kad laimėtų, kandidatas turėjo surinkti ne mažiau kaip 50 proc. balsų.
Per pirmąjį turą 56 metų A. Kramp-Karrenbauer gavo 450 balsų. Už jos varžovą F. Merzą, buvusį partijos parlamentinės frakcijos vadovą, balsavo 392 delegatai.
Sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas, neretai kritikuodavęs A. Merkel, bet laikomas autsaideriu, per pirmąjį ratą iškrito, surinkęs 157 balsus.
„Priimu balsavimo rezultatus ir dėkoju delegatams už parodytą pasitikėjimą manimi“, – po balsavimo sakė A. Kramp-Karrenbauer.
CDU delegatai pasveikino ją su pergale ir įteikė gėlių puokštę.
Kaip pažymi Vokietijos žiniasklaida, A. Kramp-Karrenbauer pagal savo politines pažiūras yra artimiausia A. Merkel iš trijų kandidatų, kovojusių dėl partijos pirmininko posto.
Jai laimėjus didėja tikimybė, kad A. Merkel galės dirbti kanclerės poste iki pat savo ketvirtosios kadencijos pabaigos 2021 metais.
A. Kramp-Karrenbauer žadėjo išlaikyti krypties tęstinumą po 18 metų trukusio vadovavimo, bet taip pat didinti paprastų partijos narių vaidmenį.
Prieš balsavimą pasakytoje trumpoje pakilaus tono kalboje, sulaukusią daugelio atsistojusių delegatų plojimų, A. Kramp-Karrenbauer paragino partiją atmesti baimės politiką, Vokietijoje ir Europoje stiprėjant ultradešiniosioms jėgoms.
„Turime turėti drąsos kreipti kursą prieš laikmečio dvasią“, – pabrėžė ji.
64 metų A. Merkel anksčiau pasakytoje kalboje tvirtai gynė savo nuosaikųjį kursą, kurio visuomet laikėsi nuo 2005-ųjų, kai tapo kanclere.
Sulaukusi atsistojusių delegatų audringų ovacijų, pastebimai sujaudinta A. Merkel pasakė, kad tvirtai laikydamasi savo principų jos vadovaujama partija laimėjo ketverius nacionalinius rinkimus.
„Sunkiais laikai neturėtume užmiršti savo krikščioniškos ir demokratinės laikysenos“, – pabrėžė ji.
Griežtesnis tonas Rusijos atžvilgiu
A. Kramp-Karrenbauer ne kartą sakė, kad Vokietija turėtų vykdyti atsakingesnę užsienio politiką ir skirti daugiau lėšų gynybai.
Rusijos atžvilgiu jis pasisakydavo griežčiau negu A. Merkel. Pavyzdžiui, po lapkričio 25-ąją įvykusio incidento Kerčės sąsiauryje, kai Rusijos pajėgos apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus bei areštavo jų įgulas. A. Kramp-Karrenbauer pasiūlė uždrausti iš Azovo jūros išplaukiančius Rusijos laivus priimti Vakarų šalių uostuose, nors kanclerė reagavo santūriau ir kvietė deeskaluoti padėtį.
Kalbėdama apie Rusiją ir Vokietiją turinčią sujungti dujotiekio „Nord Stream“ antrąją šaką, A. Kramp-Karrenbauer sakė, kad jos atsisakymas būtų radikalus žingsnis, bet iškėlė galimybę Vokietijai sumažinti šiuo vamzdynu pumpuojamų dujų apimtis.