Kaip jau buvo kalbėta, iš pirmo žvilgsnio, žmogėnai spiningauja, bet iš tiesų stengiasi užkabinti žuvis. Pasirodo, šis kruvinas sportas ir iškreiptas spiningavimas yra kultivuojamas ir žiemą. Tik vietos čia kitos, o ir technikos niuansai kiti.
Daugumoje upių yra savotiški užutėkiai. Tai gali būti senvagės ar žmogaus iškastos dirbtinės įlankos – uosteliai. Tokiose vietose dažnai žiemos periodu susirenka nemaži kiekiai įvairių rūšių žuvų. Čia jos slėpiasi nuo ledonešio ar stiprios pagrindinės upės srovės. Tokiose žuvų poilsiavietėse, pirmajam ledukui užtraukus vandens telkinius, mėgsta lankytis ne tik dori meškeriotojai, bet ir visokio plauko žemos moralės individai.
Ne išimtis ir Vilniuje, beveik pačiame sostinės centre esantis uostelis laivams, liaudyje vadinamas „zatonu“. Ten jau ne vieneri metai vietiniai „žuvgaudžiai“ yra pamėgę ne tik statyti „televizorius“ ir dar kitokio velnio brakonieriškas priemones žuvims sugauti, bet ir įsigudrino naudoti iš pirmo žvilgsnio leistinus žūklės įrankius savo juodiems darbeliams atlikti.
Žinios apie keistą gaudymą balansyrais – švytuoklėmis tame Vilniaus mieste esančiame Neries užutėkyje tarp meškeriotojų sklandė jau seniai. Tačiau praėjusio savaitgalio įvykiai įrodė, kad informacija nebuvo iš piršto laužta. Keli gamtai daromai žalai neabejingi piliečiai užfiksavo, kaip grupelė žmonių Neries užutėkyje kabliavimo būdu iš ekečių traukė žuvis.
Visas procesas buvo filmuojamas ir fiksuojamas. Nedelsiant buvo pranešta gamtos apsaugai. Laimei, šį kartą buvo sureaguota operatyviai. Atvažiavus pareigūnams, visi įrodymai buvo pateikti ir šie galėjo nubausti pažeidėjus. Be to, buvo rastas ir vienas „televizorių“ mėgėjas.
Bet kaip su tuo tarsi ir leistinu žvejybos būdu, paklausite? Šie brakonieriško mentaliteto atstovai sumojo perdaryti tradicinius poledinio meškeriojimo masalus į tikras žuvų kabliavimo priemones. Iš Skandinavijos atkeliavęs poledinės žūklės masalas – švytuoklė, yra perdaromas į žuvų užkabinimo įnagį.
Originaliame masale yra nukerpami kabliukai, nuimamas apatinis trišakiukas ir vietoje jų sulituojami masyvūs vienšakiai kabliai. Kabliavimo technika irgi skiriasi nuo tradicinio meškeriojimo švytuokle. Ir tai pašaliniam žiūrovui puikiai matoma plika akimi – daromi daug didesni ir energingesni mostai, imituojantys pakirtimą, be jokių pertraukų ir pauzių taip siekiant ne sulaukti žvynuotosios kibimo, bet užkabinti žuvį už bet kurios jos kūno dalies.
Taigi, piktavalių rankose net ir „teisingas“ masalas ir nekaltas žūklės būdas tampa žuvų skerdimo įrankiu. Bet ar mes, dori žvejai, galime kažką padaryti? Žinoma, kad galime. Ir visai daug. Mes turime būti visiškai netolerantiški tokioms kabliaujančioms personoms. Pamatę plačiais rankų mostais keistai mosuojantį ir ant ledo už šonų ar pelekų velkantį žuvis asmenį, jį turime filmuoti ir fiksuoti jo veiksmus ir būtinai pranešti apie gamtai daromą žalą numeriu 112. Laimei, tokių žuvų susibūrimo vietų nėra daug, bet ten, kur jos yra, mums reikia būti budriems ir akyliems.
Tai yra skaitytojo nuomonė ir KABLYS.lt redakcija neatsako už jos turinį. KABLYS.lt laukia ir kitų skaitytojų nuomonės jiems rūpimais klausimais. Savo komentarus ir idėjas galite siųsti mums KABLYS.lt Facebook paskyroje arba adresu info@kablys.lt
